TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ant Kalėdų eglutės supas raibosios gegutės...

2012 12 17 6:50
Briuselyje pastatyta dviejų prancūzų architektų sukurta skulptūra, vaizduojanti Kalėdų eglę./Reuters/Scanpix nuotrauka

Briuselis, laikomas politine Europos sostine, žemynui diktuoja ir politiškai korektiško elgesio madas. Tradiciškai mieste būdavo statoma ir puošiama eglė, atvežta iš Ardėnų miškų. Šiemet Belgijos ir Europos sostinę puošia pramoninė kubizmo stiliaus skulptūra - tiek pat panaši į eglę, kiek į arką panaši Vilniaus Upės arka, liaudiškai dar vadinama Vamzdžiu.

Apie ketvirtį Briuselio gyventojų sudaro musulmonai. Miesto magistratas neigia, kad tokia eglės karikatūra pasirinkta siekiant neužgauti jų jausmų. Tvirtinama, kad ta "eglė" yra artimos eglei formos, o ir šiaip - vertingas šiuolaikinio meno kūrinys. Be to, krikščionims yra tos aikštės pakampiuose pastatyta mažų eglučių, taigi turėtų to užtekti.

Ne visi tuo tiki, ne visi tuo džiaugiasi.

Simbolinė erdvės okupacija

Be abejo, Kalėdų eglė nėra neutralus simbolis. Kaip ir senoviniai lietuvių kryžiai ir koplytstulpiai, ji pažymi erdvę, tampa tos erdvės identiteto žyma. Musulmonų bendruomenei Europoje didėjant, ginčai dėl simbolinio viešosios erdvės žymėjimo dažnėja. Erdvė gali būti pažymima akustiškai - bažnyčių varpų skambėjimu ar muedzinų kvietimu melstis; erdvė pažymima kulto pastatų vertikalėmis. Paprastai nesigilindami į teoriją žmonės jaučia ryšį tarp tėvynės erdvės ženklų ir savo tapatybės. Ir pasikėsinimas į erdvę, kurią jie suvokia kaip savą, sulaukia plataus atgarsio.

H.CH.Anderseno tėvynėje

Milijonai vaikų pasaulyje verkė skaitydami danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno pasaką "Mergaitė su degtukais". Kalėdų papročiams - eglutei, šventiniam Kūčių stalui, labdaros sąjūdžiams - išplatinti pasaulyje ši pasaka padarė daugiau nei kunigai ir komersantai. Bet... viskas keičiasi.

Šioms Kalėdoms vieno Kopenhagos priemiesčio kooperatyvo valdyba nusprendė nepirkti tradicinės eglės. Ji būtų kainavusi vos kelis tūkstančius eurų, bet Danijos visuomenės dėmesio ta istorija sulaukė dėl dviejų priežasčių: valdyboje daugumą sudaro musulmonai, o ta valdyba prieš tai skyrė lėšų musulmonų šventei švęsti.

Šiomis dienomis klausimas jau išsisprendė, kooperatyvo valdyba perrinkta, eglė perkama. Tačiau nutikimas paskatino Danijoje diskusijas apie imigraciją, musulmonų integraciją, šalies tapatybę.

Sovietinės eglutės

Įkūrus Sovietų Sąjungą joje Kalėdų eglutė beveik dešimtmetį būdavo draudžiama, ją vėl puošti leista 1935-ųjų pabaigoje. Religiniai puošybos simboliai buvo išguiti arba perkoduoti - Betliejaus žvaigždė pakeista raudona penkiakampe, eglutė pervadinta į naujametinę. Sovietų Lietuvoje pasiruošimas Naujiesiems - eglė, jos puošyba, dovanos vaikams, kultūrinė programa - būdavo mokyklų, o įmonėse bei įstaigose - profesinių sąjungų rūpestis. Paprotys ta proga darbuotojų vaikams pirkti dovanas pergyveno sovietmetį ir įtvirtintas kai kurių įmonių administracijos ir profesinės sąjungos kolektyvinėse sutartyse.

Šiuo metu Rusijoje Kalėdų eglutę, beje, pjauna jau kitoks pjūklas: teritorijose, kurias islamistai suvokia kaip savo "kanonines", pasigirsta reikalavimų nestatyti miesto eglės per krikščionių šventę. Europos kairuoliai rodo stebėtiną solidarumą su islamo fundamentalistais dėl eglutės ir su ja susijusių tradicijų, taigi taip paradoksaliai grįžtama prie Rusijos revoliucijos tradicijų. Kalėdų eglutė Europoje pjaunama dvirankiu pjūklu.

...o tuo metu prie Baltijos

"Eglių karai" mūsų laiminguose kraštuose yra visai kitokie. Jau trečius metus tęsiasi Talino ir Rygos ginčas, kuris šių miestų pirmas istorijoje papuošė Kalėdų eglutę. Mat senovės Livonijoje paprotys puošti Kalėdoms eglę atsirado anksčiausiai pasaulyje, XV-XVI amžiais, ginčas tik dėl to, kuriame mieste.

Šis "karas" turi akivaizdų ekonominį pamušalą: eglutės kilmės miestas turi pranašumą pritraukti turistų. Tame "kare" kol kas laimi Rygos istorikai ir rinkodarininkai. Talinas mėgino duoti asimetrišką atsaką - pastatyti didesnę nei Rygoje eglę, bet ta nuo vėjo nuvirto.

Lietuviai į tuos ginčus nesivelia. Mums pakanka, kad turime aukščiausią Europoje Kalėdų eglutę: nuo 1999-ųjų šviesų girliandomis puošiamą Vilniaus televizijos bokštą. Ginčai dėl miesto eglės Lietuvoje verda nebent tik dėl jos grožio ar šventinių renginių kainos.

Astronomiją nugalėti sunku

Aukštose Šiaurės pusrutulio platumose, kur metų kalendoriniame cikle ryškūs tamsos ir šviesos sezonai, eglutė kaip Kalėdų ir Naujųjų simbolis atrodo sunkiai įveikiamas. Musulmonų Naujieji metai yra kilnojama šventė, paprastai nesutampanti su žiemos solsticija.

Kalėdos dėl to ir tapo komercializuota švente, kad buvo ką komercializuoti: pažymėdamos ribą, kai dienos vėl pradeda ilgėti, jos atsiremia į biologinį žmogaus poreikį saulės ir šviesos.

Kartu jos tradiciškai yra ir geriausia metuose proga aukojant parodyti solidarumą su tais bendruomenės nariais, kuriems gyvenime mažiau pasisekė. Kai kurie duomenys rodo, kad ir musulmonai nėra priešiški šiam Kalėdų aspektui. Danų labdaros organizacija apskaičiavo, kad apie 90 proc. varguolių, besikreipiančių kalėdinės labdaros, turi musulmoniškus vardus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"