TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Antibiotikams alkoholis – nei draugas, nei priešas

2013 10 04 6:00
e-health101.com nuotrauka

Ko gero, daugelis nė nesusimąstę pasakytų, kad gydantis antibiotikais svaigalų vartoti nevalia. Vieni baiminasi dėl to, jog alkoholis trukdo organizmui tinkamai pasisavinti veikliąsias vaistų medžiagas, kiti nerimauja dėl tokio derinio sukeliamo šalutinio poveikio. Tačiau dažniausiai šie įsitikinimai tėra klaidingos gydytojų nurodymų interpretacijos padariniai.

BBC teigia, jog skamba paradoksaliai, bet medikai labiausiai nerimauja būtent dėl tokių įsitikinimų veikiamo besigydančiųjų elgesio. Žmogus, išgėręs taurę vyno ar bokalą alaus, veikiausiai nusprendžia atidėti antibiotikų vartojimą vėlesniam laikui. Tačiau dėl nereguliaraus šių preparatų vartojimo vis daugiau pacientų tampa atsparūs tokio tipo gydymui. Tuo metu taurelė svaigalų gydantis antibiotikais nėra labai didelė blogybė, kaip mano daugelis.

Poveikis skiriasi

Visų pirma svarbu suvokti, kad yra daug įvairių rūšių antibiotikų. Jie skiriasi savo gydomosiomis savybėmis, todėl vienoms ligoms gydyti skiriami vieni preparatai, kitoms – kiti. Lygiai taip pat skirtingai antibiotikai reaguoja į įvairias medžiagas žmogaus organizme. Vieniems jie gali sukelti vienokį šalutinį poveikį, kitiems - kitokį. Taip pat skirtingai antibiotikai reaguoja ir į alkoholį.

Kai kurie jų iš tiesų pasižymi ne itin gera sąveika su svaigalais. Pavyzdžiui, tokie vaistai kaip cefotetanas ar ceftriaksonas sulėtina alkoholio skaidymo procesą, dėl to organizme išsiskiria kenksmingas acetaldehido junginys. Ši medžiaga gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos, krūtinės skausmus ir pan. Nors tai nėra pavojinga, pacientas jaučia diskomfortą, todėl ir nerekomenduojama minėtų antibiotikų maišyti su alkoholiu. Taip pat nemaloniai gali atsiliepti taurė vyno ar kito alkoholinio gėrimo vartojant metronidazolį. Šis preparatas dažniausiai skiriamas žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, taip pat gydant įvairias dantenų infekcijas. Tačiau labai maža dalis metronidazolį su alkoholiu maišančių pacientų skundžiasi nemalonia organizmo reakcija į tokį derinį.

Yra dar keletas rūšių antibiotikų, kuriuos vartojant reikėtų vengti svaigalų. Tai tokie medikamentai kaip tinidazolis, linezolidas, eritromicinas. Bet išrašydami juos gydytojai visuomet įspėja pacientus atsisakyti alkoholinių gėrimų, kol baigsis gydymo vaistais kursas.

Gali pasirodyti, kad tiek pavyzdžių yra daugiau negu pakankamai nuspręsti, jog antibiotikams ir alkoholiui – toli gražu ne pakeliui. Tačiau iš tiesų išvardyti preparatai sudaro tik mažą dalį visų šių vaistų. Likusi - didžioji – antibiotikų dalis organizmą veikia visiškai nepriklausomai nuo to, kiek promilių alkoholio „šildo” besigydančiojo kraują. Jokiu būdu nereikėtų suprasti, kad šiais argumentais uždegama žalia šviesa gerti svaigalus vien dėl to, jog „nepakenks”. Alkoholis savaime neigiamai veikia organizmą ir gali sukelti itin nemalonių pojūčių, tad suprantama, kad tokiais gėrimais piktnaudžiauti nederėtų. Tiesa, daugeliu atvejų alkoholis netrukdo antibiotikams atlikti savo darbo, bet tuo pat metu ir nepadeda.

Sugedęs telefonas

Nežinia, kaip iš tiesų žmonių sąmonėje taip stipriai įsitvirtino toks įsitikinimas dėl antibiotikų ir alkoholio nesuderinamumo. Yra manančiųjų, kad šį mitą sukūrė patys medikai. Kadangi antibiotikais buvo gydomos lytiškai plintančios ligos, gydytojai, prigrasindami atsisakyti daugelio taip mėgstamų svaigalų, esą norėjo pamokyti nedorovingus pacientus.

Kiti mano, jog atsakymą gali pateikti Londono urologijos klinikoje XX amžiaus viduryje atliktas tyrimas. Antrojo pasaulinio karo metais ligoninėje nuolat trūko penicilino kareivių infekcijoms gydyti. Ligoninės personalas turėdavo filtruoti pacientų šlapimą, kad iš naujo išgautų būtiną antibiotiką. Greitai gydytojai uždraudė penicilinu gydomiems kariams gerti alų - ne dėl to, kad jis neleistų vaistams atlikti savo misijos žmogaus kūne. Tiesiog alų vartojančių pacientų organizme pasigamindavo daugiau šlapimo, o iš didesnio kiekio skysčių ligoninės darbuotojams būdavo sunkiau išgryninti peniciliną. Taigi alų iš savo valgiaraščio turėję išbraukti kareiviai neteisingai interpretavo medikų draudimą.

Regis, griežtas „ne” antibiotikų ir alkoholio draugystei atsirado „sugedusio telefono” principu. Iš čia galima pasimokyti dviejų dalykų. Pirmasis – antibiotikams reikia punktualumo. Norint pasveikti reikia laiku išgerti nurodytą dozę vaistų ir nesiblaškyti dėl šalutinių veiksnių „baubų”. Antra pamoka – jei kyla abejonių dėl antibiotikų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio, apie tai visuomet galima pasiteirauti vaistą skyrusio specialisto. Konsultacija pas gydytoją padės išvengti „sugedusio telefono” efekto ir paprasčiausios gandų mašinos sukeliamo šalutinio poveikio.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"