TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Antiislamiškas manifestas

2016 05 03 6:00
„Islamas nėra Vokietijos dalis“ – skelbia antraštė AfD politikos dokumente, kuriam sekmadienį per balsavimą pritarė apie 2 400 partijos narių. AFD/Scanpix nuotrauka

Vokietijos dešiniojo sparno populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) suvažiavime, vykusiame savaitgalį, patvirtino antiislamišką manifestą, kuriame taip pat reikalaujama suvaržyti imigraciją.

Vos prieš trejus metus įkurta AfD smarkiai sustiprino savo pozicijas, kai ėmė aršiai kritikuoti pabėgėlių atžvilgiu liberalią kanclerės Angelos Merkel politiką, sudariusią prielaidas pernai į šalį atvykti daugiau nei milijonui prieglobsčio prašytojų.

„Islamas nėra Vokietijos dalis“ – skelbia antraštė AfD politikos dokumento, kuriam sekmadienį per balsavimą pritarė apie 2400 partijos narių, susirinkusių į suvažiavimą vakariniame Štutgarto mieste. Dokumente reikalaujama uždrausti tokius islamo simbolius kaip minaretai, muedzino kvietimas maldai, taip pat visą veidą dengiantys šydai ir skaros mokymo įstaigose.

Pasiūlymas priimti subtilesnę formuluotę – „stabdyti islamizmą, bet siekti dialogo su islamu“ – buvo atmestas salėje aidint garsiems suvažiavimo dalyvių nepritarimo šūksniams. „Islamas savo esme yra politiškas“, – replikavo vienas suvažiavimo dalyvių, o kitas AfD narys susiejo šį tikėjimą su „šariatu, mirtininkų sprogdinimais ir prievartinėmis santuokomis“.

Žvelgiant plačiau, AfD pateikia save kaip nacionalistinę konservatyvią politinę jėgą, kuri taip pat reiškia abejonių dėl klimato kaitos, pasisako už tradicinius lyčių vaidmenis ir „šeimos vertybes“, be to, norėtų sugrąžinti privalomąją karo tarnybą, atsisakyti euro ir sugrįžti prie Vokietijos markės. Per suvažiavimą savaitgalį AfD dar kartą patvirtino savo neigiamą nusistatymą Europos Sąjungos bendrosios valiutos atžvilgiu, žadėdama suorganizuoti referendumą, kuriame bus sprendžiama dėl tolesnės Vokietijos narystės euro zonoje.

Vienas partijos lyderių Joergas Meuthenas sakė, kad AfD pasisako už „modernų konservatizmą“ ir „sveiką patriotizmą“, atmesdama „1968-ųjų Vokietiją, užsikrėtusią raudonųjų ir žaliųjų kairiąja ideologija“.

AfD, kuriai pavyko prasimušti į pusės iš 16-os Vokietijos žemių parlamentus bei Europos Parlamentą ir kuri lyginama su Austrijos kraštutine dešiniąja Laisvės partija (FPÖ) bei Prancūzijos ultradešiniuoju Nacionaliniu frontu (FN), dabar dėmesį sutelkė į ateinančiais metais vyksiančius visuotinius rinkimus.

„2015 metų vasarą jie laikė mus mirusiais“, – su triumfo gaidele balse delegatams sakė viena iš AfD pirmininkių Frauke Petry, paskelbusi, jog partijos netenkins opozicinės frakcijos ar mažesniosios koalicijos partnerės vaidmuo. Kaip sakė ji, naujoji partijos programa leis AfD „laimėti daugumą“.

Laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu „Emnid“ atliktas viešosios nuomonės tyrimas rodo, kad AfD šiuo metu palaiko apie 13 proc. šalies rinkėjų, ji nedaug lenkia žaliuosius ir užima trečią vietą partijų populiarumo lentelėje.

BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"