TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Antisemitinis skandalas Lenkijoje

2013 04 10 5:38
"Gyvybės maršas" prie Aušvico koncentracijos stovyklos buvo surengtas balandžio 8 dieną. /AFP/Scanpix nuotrauka

Tarptautinės holokausto dienos, kuri minima balandžio 11-ąją, išvakarėse ir pažymint Varšuvos geto sukilimo, prasidėjusio 1943 metų balandžio 19-ąją, 70-ąsias metines, Lenkiją sukrėtė antisemitinis skandalas.

Žinomas mokslinis žurnalas "Focus Istoria Extra" išspausdino Lenkijos mokslų akademijos profesoriaus Krzysztofo Jasiewicziaus straipsnį, kuriame teigiama, "kad holokaustą per amžius gimdė ištisos žydų kartos, o ne Katalikų bažnyčia. Ir, atrodo, žydai nepadarė iš to išvadų", nes "izraeliečiai ir dabar žudo savo kaimynus Artimuosiuose Rytuose". Šis lenkų istorikas davė interviu ir dienraščiui "Gazeta Wyborcza". Jis aiškino, kad "žydų baimė - normali, žmogiška ir pagrįsta - tapo pagrindine žydų žudynių priežastimi Jadvabnės miestelyje", o "šimtmečiais trunkanti žydų neapykanta lenkams išplaukia iš talmudinio mąstymo būdo".

Žydų pogromas netoli Lomžos, nedideliame Jadvabnės miestelyje, kuriame tuo metu gyveno apie 2500 žmonių, o 40 proc. jų sudarė žydai, lenkams yra vienas nemaloniausių Antrojo pasaulinio karo epizodų. 1941 metų birželio 22 dieną miestelį iš sovietų atėmė vokiečiai, o liepos 10-ąją, stebint vos keliems vokiečių kareiviams, maždaug 40 vietos lenkų ir jiems vežimais į pagalbą atvykusių kaimynų iš aplinkinių kaimų surengė žydų žudynes. Vyrai, moterys, vaikai buvo suvaryti į turgaus aikštę ir priversti nugriauti joje neseniai sovietų pastatytą Lenino paminklą. Dalis žydų buvo nužudyta vietoje, o didelis būrys kitų uždaryti į miestelio pakraštyje esantį kluoną ir ten padegti. Visi jame buvusieji sudegė gyvi.

Po karo paskelbta, kad kaimynai Jadvabnėje nužudė 1600 žydų. Šis skaičius iškaltas ir ant paminklo, pastatyto sudegusio kluono vietoje. Jis buvo atidengtas minint tragedijos 60-metį. Ceremonijoje teko dalyvauti ir šių eilučių autoriui. Tuomet visos lenkų tautos vardu žydų atsiprašė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis.

Apie 1600 aukų kalba ir atsitiktinai per žudynes išlikęs gyvas žydų berniukas Tomaszas Grossas, kuris vėliau emigravo į Jungtines Valstijas ir tapo profesoriumi. 2001 metais išleistoje knygoje "Kaimynai" jis pasakoja savo akimis matęs pogromą. Tačiau yra lenkų, kurie nori sumenkinti šią tragediją. Pavyzdžiui, Lenkijos tautos atminties institutas teigia, jog tuomet sudegė tik 340 žydų.

Lenkų ir žydų tarpusavio nesantaika turi gilias šaknis. Tarpukariu Lenkijoje gyveno 3,5-4 mln. žydų, jų rankose buvo sukauptos nemažos materialinės vertybės. Tuo metu lenkai, protestuodami prieš žydus, eidavo į gatves ir skanduodavo šūkį: "Jūsų pastatai - mūsų gatvės!"

Per Antrąjį pasaulinį karą išlikę gyvi žydai išsibarstė po visą pasaulį ir prieš gerą dešimtmetį ėmė reikalauti kompensacijų už prarastą turtą, kuris, jų skaičiavimais, vertas 82 mlrd. zlotų - tiek, kiek Lenkijos metų biudžetas.

Prof. K.Jasiewicziaus teiginiai moksliniame žurnale sukėlė pasipiktinimo bangą. Laiške dienraščiui "Gazeta Wyborcza" žymūs mokslininkai, politikai, visuomenės veikėjai parašė: "Tai nėra pirmas šio mokslininko straipsnis tiek holokausto, tiek lenkų ir žydų santykių tema, tačiau pirmas toks radikalus. Mūsų įsitikinimu, sprendimas viešai skelbti tokį požiūrį prieštarauja ir moksliniams principams, ir elementariam padorumui. Manome, kad K.Jasiewiciaus išvados, susijusios su pačiomis gėdingiausiomis antisemitizmo tradicijomis Lenkijoje, sulauks griežtos mokslinių sluoksnių reakcijos."

Tačiau pastaruoju metu antisemitinės nuotaikos stiprėja ne tik Lenkijoje. Tel Avivo universitete veikiantis Šiuolaikinės Europos kultūros ir žydų palikimo studijų centras paskelbė raportą, kad 2012 metais antisemitinių išpuolių pasaulyje padaugėjo 30 procentų. Europoje stipriausios antisemitinės nuotaikos jaučiamos Vengrijoje, Graikijoje ir Ukrainoje. Ypač gausu išpuolių prieš žydus Vengrijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"