TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Antisemitizmas veja žydus iš Prancūzijos

2015 01 14 6:00
Izraelyje žydai rengė akcijas su plakatais "Aš esu žydas iš Prancūzijos", taip pat skelbiančiais, kad Prancūzija yra žydams pavojinga vieta ir jiems metas traukti namo. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Per vieną kruviną savaitę islamo ekstremizmas parodė savo tikrąjį veidą - 17 lavonų Paryžiaus gatvėse. Daugeliui žydų tai tik dar vienas įrodymas, kad Prancūzija tampa jiems pavojinga vieta, o valdžia nepajėgia jų apginti. Prancūzijos žydų imigracija į Izraelį didėja, o šiemet laukiama dar vienos naujos bangos.

Pastarojo meto antisemitiniai išpuoliai Prancūzijoje verčia vis daugiau žydų susimastyti, ar nebūtų geriau tiesiog išvykti iš šalies. "Jei man būtų 30 metų, išvažiuočiau iš Prancūzijos į Izraelį", - sakė vienas jų. "Nesu nei praktikuojantis, nei uolus tikintysis, bet jaučiu, kad kai kuriems žmonėms tebesu Judas, ypač po pastarųjų atakų", - teigė kitas, kilęs iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę 4 žmonės žuvo žydų parduotuvėje Rytų Paryžiuje, kai Amedy Coulibaly joje paėmė įkaitus. Prieš tai broliai Kouachi nužudė 12 žmonių užpuolę satyrinio žurnalo "Charlie Hebdo" redakciją už tai, kad ji publikavo pranašo Mahometo karikatūrą. Šie įvykiai dar labiau supurtė maždaug pusės milijono žydų bendruomenę Prancūzijoje, trečią didžiausią pasaulyje po Izraelio ir JAV, bei atgaivino prisiminimus apie 2012 metų atakas Tulūzoje, kur islamistas Mohamedas Merah žydų mokykloje nušovė tris vaikus ir mokytoją.

Laukia išskėstomis rankomis

Pernai antisemitinių išpuolių Prancūzijoje buvo dvigubai daugiau nei ankstesniais metais, internete apstu įžeidinėjimų ir neapykantos, daugelis žydų jaučia baimę gyventi greta milžiniškos 6 mln. musulmonų bendruomenės Prancūzijoje. Per pastaruosius kelerius metus tūkstančiai žydų paliko Prancūziją ir išvyko ieškoti "geresnio" gyvenimo Izraelyje iš baimės, jog Prancūzijoje gali būti užpulti tik todėl, kad yra žydai. Pernai iš Prancūzijos į Izraelį išvažiavo 7 tūkst. žydų - dvigubai daugiau negu 2013-aisiais.

Juos dar labiau paskatino Paryžiaus didžiojoje sinagogoje kalbą pasakęs Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. "Visiems Prancūzijos, visiems Europos žydams noriu pasakyti, kad Izraelis yra ne tik ta vieta, į kurią pasisukę meldžiatės, Izraelio valstybė yra jūsų namai", - kalbėjo jis.

Tačiau Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas suskubo pareikšti, kad ne to nori Prancūzija. Po išpuolių Prancūzijos vadovai nėrėsi iš kailio siekdami išsklaidyti žydų bendruomenės būgštavimus. Prieš istorines sekmadienio eitynes Paryžiuje prezidentas Francois Hollande'as susitiko su žydų lyderiais ir pažadėjo garantuoti saugumą. Jis dislokavo 10 tūkst. karių žydų mokykloms, sinagogoms ir kitoms institucijoms saugoti.

Pabrėžė žydų vaidmenį

"Prancūzija be žydų yra ne Prancūzija", - pareiškė M. Vallsas. Jis pabrėžė, jog Prancūzijos žydų bendruomenė Europoje yra didžiausia ir seniausia, iš esmės prisidėjusi kuriant respubliką. Dėl to vien prielaida, kad Prancūzijos žydai gali masiškai išvažiuoti, žlugdo pačią respublikos idėją.

"1789 metais Prancūzijos revoliucija pripažino žydus visateisiais piliečiais. Norint suprasti respubliką privalu suvokti, kokį svarbų vaidmenį vaidino žydų emancipacija. Tai pamatinis principas, - sakė premjeras, iš Ispanijos kilęs socialistas. - Kartais Prancūzijoje žydai būdavo marginalizuojami, bet jie nebuvo išvaryti kaip Ispanijoje ar kitose šalyse. Žydų vaidmuo Prancūzijos gyvenime labai svarbus."

M. Vallsas ir pats pelnė didžiulį Prancūzijos žydų palankumą, kai tvirtai pareiškė, jog Prancūzija oficialiai kariauja su radikaliu islamu. "Prancūzijoje yra naujasis ir senasis, iš kraštutinių dešiniųjų ateinantis, nors ne mažiau pavojingas, antisemitizmas; o naujasis antisemitizmas kyla iš kaimyninių bendruomenių, iš imigrantų, kurie atvyksta iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos. Pyktį dėl Gazos jie pavertė kai kuo labai pavojingu. Izraelis ir Palestina yra tik dingstis. Tai, kas vyksta šiuo metu, turi kur kas gilesnes šaknis", - kalbėjo jis.

Prisikasė iki prancūzų

Šiemet Izraelis tikisi sulaukti iš Prancūzijos apie 10 tūkst. naujų imigrantų - tiek neatvyksta iš jokios kitos šalies. B. Netanyahu pažadėjo, jog speciali ministrų komanda imsis žingsnių, kad paskatintų imigraciją iš Prancūzijos ir kitų Europos šalių, kuriose tarpsta antisemitizmas. "Šiltai priimsime visus žydus, kurie nori imigruoti į Izraelį. Mes jums padėsime įsikurti mūsų valstybėje, kuri yra ir jūsų valstybė", - sakė jis ir pabrėžė, kad radikalus islamas kelia grėsmę visai Vakarų civilizacijai, įskaitant žydus.

Daugelis izraeliečių tikisi, jog europiečiai pagaliau pamatys, kad ir jiems islamo teroristai kelia grėsmę. Su ja Izraelio žydai susiduria daugybę metų ir yra prie jos pratę. Galiausiai ir europiečiai galbūt pradės rimtai vertinti islamistų pavojų.

Didžiausias Izraelio laikraštis "Yediot Aharonot" rašė, kad iki šiol, kol buvo žudomi tik žydai, islamo terorizmas ne itin domino prancūzus, bet dabar, kai nužudyti prancūzų policininkai ir žurnalistai, Prancūzija ir visa Europa sukrėsta iki širdies gelmių.

Tiesa, ne visi žydai, nors tokių dauguma, išvyksta gyventi į Izraelį, kai kurie renkasi kitas Europos Sąjungos šalis. Labai populiarus tapo Kanados prancūziškai kalbančios Kvebeko provincijos antras didžiausias miestas Monrealis. Į Kvebeką Prancūzijos žydus traukia kalba, pasaulietiška kultūra, aukštas gyvenimo lygis ir darbo galimybės.

Viena apklausa parodė, kad antisemitizmas ir troškimas atvirai praktikuoti judaizmą buvo svarbiausios priežastys, dėl kurių žydų šeimos išvyksta iš Prancūzijos.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"