TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Antisemito karjerą sugriovė žydiškos šaknys

2012 08 20 6:06
Sužinojęs apie savo žydišką kilmę C.Szegedi buvo priverstas palikti "Jobbik" partiją. /Užsienio spaudos nuotrauka 

Kylanti Vengrijos politinė žvaigždė iš kraštutinės dešiniosios partijos "Jobbik" Csanadas Szegedi garsėjo savo maištingais pareiškimais apie žydus: jis apkaltino juos "pardavus" kraštą, koneveikė "žydišką" politinį elitą ir tvirtino, kad žydai bjauroja nacionalinius simbolius. Bet netikėtai išaiškėjusi paslaptis parklupdė jį ant kelių: pats C.Szegedi yra žydas.

Gandai apie jo žydiškas šaknis internete sklandė jau kuris laikas, tačiau pats politikas tik birželį prisipažino, kad jo seneliai iš motinos pusės buvo žydai. Pagal tradicijas žydiškoji linija kyla iš motinos, taigi C.Szegedi yra pats tikriausias žydas, tik nepraktikuojantis jų religijos.

Pasirodo, kad jo senelė išgyveno Aušvico koncentracijos stovyklą, o senelis buvo prievartinių darbo stovyklų veteranas.

Kai tai paaiškėjo, 30-metis politikas tapo savo partijos atstumtuoju. Istorijos šaknys siekia dar 2010-uosius, kai į garso kasetę buvo įrašytas C.Szegedi ir vieno buvusio nuteistojo pokalbis. Buvęs "Jobbik" narys pripažįsta, kad toks susitikimas tikrai įvyko, tačiau tvirtina, kad įrašas buvo suklastotas. Įraše girdėti, kaip nusikaltėlis pateikia įrodymus apie C.Szegedi žydiškas šaknis. Politikas atrodo nustebęs.

Galiausiai jis pasiūlo pinigų, kad informaciją turintis asmuo tylėtų. Politikas siūlė priėjimą prie Europos Sąjungos (ES) fondų ir galbūt net darbą ES institucijose. Tačiau buvęs nuteistasis Zoltanas Ambrusas kyšio atsisakė. Dabar jis tvirtina pokalbį įrašęs, kad padėtų keliems "Jobbik" partijos nariams išstumti C.Szegedi iš regioninio partijos lyderio pareigų.

Po spaudimo C.Szegedi praėjusį mėnesį atsistatydino iš visų partijos organų ir atsisakė joje narystės. Tačiau to "Jobbik" nepakako: praėjusią savaitę jie pareikalavo, kad jis atsisakytų mandato Europos Parlamente. "Jobbik" tvirtina taip besielgianti ne dėl buvusio nario giminės šaknų, bet dėl įtarimų korupcija.

C.Szegedi išgarsėjo 2007 metais, kai įkūrė Vengrijos gvardijos grupuotę, kurios juodos uniformos ir dryžuotos vėliavos priminė fašistinę partiją "Strėlės kryžius", valdžiusią Vengriją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir nužudžiusią tūkstančius žydų. Per Holokaustą žuvo 550 tūkst. Vengrijos žydų, dauguma jų buvo nusiųsti į koncentracijos stovyklas. 2009 metais Vengrijos gvardijos grupuotę uždraudė teismas.

Bet tuomet C.Szegedi jau buvo prisijungęs prie partijos "Jobbik", didžiausios kraštutinių dešiniųjų politinės jėgos. Nuo 2009 metų jis buvo europarlamentaras, vienas iš trijų partijos ES įstatymų leidėjų. Šių pareigų jis atsisakyti nenori.

Jo kilmės saga pakenkė ir verslo interesams. Vienas "Jobbik" lyderių Gaboras Szabo traukiasi iš internetinio projekto, per kurį jie abu pardavinėjo nacionalistinius vengriškus daiktus. Be to, iš G.Szabo asmeninės padėjėjos pareigų atsistatydino C.Szegedi sesuo.

"Neturime jokios kitos alternatyvos, tik paprašyti grąžinti ES mandatą. "Jobbik" netyrinėja savo narių ar lyderių giminės šaknų, tačiau atsižvelgia į tai, ką šie žmonės yra padarę tautos labui", - aiškino vienas partijos vadovų Gaboras Vona.

Toks paslapties išaiškėjimas neturėtų stebinti: per Šaltąjį karą apie Holokaustą nebuvo kalbama ir dauguma išgyvenusiųjų prisiminimus apie koncentracijos stovyklas pasilaikydavo sau. Beje, Rusijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Vladimiras Žirinovskis taip pat buvo antisemitas ir tik 2001 metais prisipažino, kad jo tėvas - žydas.

Kaip presbiterionas augintas C.Szegedi pasakojo po pokalbio su buvusiu nusikaltėliu ilgai kalbėjęsis su savo močiute. "Tik tuomet įsitikinau, kad mano senelė tikrai žydė. Paklausiau jos, kaip vyko deportacijos. Ji buvo Aušvice ir Dachau, išgyveno vienintelė iš visos didžiulės šeimos", - pasakojo politikas ir pridūrė, kad save laiko tikru vengru "su žydiška kilme".

Beje, dabar jis neigia daręs antisemitinius pareiškimus. Tačiau per interviu Vengrijos nacionalinei televizijai 2010 metais jis pareiškė, kad dėl privatizacijos kalti politinio elito nariai, kurie savo kailį gelbėjo prisidengę žydiškomis šaknimis. Vėliau jis taip pat pasakojo, jog "Jobbik" nemėgsta žydų dėl to, kad visi žydų menininkai, aktoriai ir intelektualai išsityčiojo iš Vengrijos nacionalinių simbolių, pavyzdžiui, pirmojo Vengrijos karaliaus Stefano I. Be to, C.Szegedi skundėsi, kad Vengrijoje perkama daugybė nekilnojamojo turto: "Ne paslaptis, kad taip jie siekia čia apgyvendinti Izraelio žmones."

"The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"