TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Apie vertybes ir savanaudiškumą

2008 05 29 0:00
Estijos premjeras A.Ansipas gali didžiuotis: jo šalis pripažinta mažiausiai korumpuota visame regione.
AFP/Scanpix nuotrauka

Įtakingas britų leidinys "The Economist" pažymi, kad bendrijos pranašumais besinaudojančios naujosios Europos Sąjungos (ES) narės nepajėgia išlaikyti duoto pažado kovoti su korupcija.

Sunku įsivaizduoti geresnius laikus korumpuotiems Rytų ir Centrinės Europos valdininkams. Narystė ES atvėrė jiems ypač gundančius ir itin didelius viešųjų finansų klodus, kuriuos galima išvogti. Tuo pat metu regiono antikorupcinės struktūros "neturi dantų" nugalėti korupcijos. Jos dažniausiai nustumiamos į antraeilius frontus arba net žlugdomos.

Problemiškiausios valstybės tarp naujųjų ES narių yra Rumunija ir Bulgarija. Jų nesugebėjimas ir nenoras suvaldyti korupcijos aukščiausiu lygiu iššaukė neįprastai griežtą kritiką iš Briuselio. Kitoms šalims sekasi ne ką geriau. Prie Europos Tarybos (ET) veikianti antikorupcinės pakraipos teisių gynimo organizacija - GRECO - gana skeptiškai vertina naujųjų narių pastangas šioje srityje. "Kol vyko stojimo procesas, šių šalių vyriausybės turėjo demonstruoti aktyvias antikorupcines pastangas. Šiandien kova su korupcija jau nėra jų prioritetas", - sako GRECO vadovas Drago Kosas. "Šių valstybių valdančiojo elito "europietiškumas" buvo laikomas savaime suprantamu dalyku", - antrino Berlyne dirbanti rumunų akademikė Alina Mungiu-Pippidi.

Netgi Slovėnijoje, kuri buvo laikoma vos ne gero valdymo etalonu, vyriausybė siekia išformuoti korupcijos prevencijos komisiją, kuriai vadovauja GRECO vadovas D.Krosas. Įstatymų leidėjai tvirtina, kad ši komisija yra nereikalinga, o jos išlaikymas pernelyg brangiai atsieina valstybei. Tikrosios priežastys slypi kitur. Tą parodo bendra valdžios politika viešųjų antikorupcinių žinybų atžvilgiu - jų darbuotojų algos pastaruoju metu sumažėjo maždaug trečdaliu. Be to, minėtoji komisija pastaraisiais metais kritikavo vyriausybę už vangias pastangas kovojant su korupcija, todėl tapo valdžiai neparanki. Slovėnijos vyriausybės veiksmai jau atkreipė Europos turtingųjų valstybių dėmesį: sprendimą panaikinti komisiją sukritikavo Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Tuo pat metu Latvijoje atleidimo iš pareigų tik per plauką išvengė antikorupcinės žinybos vadovas, kuris tyrė buvusios valdančiosios partijos finansavimą. Slovakijos teisingumo ministras šalies specialųjį antikorupcinį teismą apšaukė "fašistine institucija". Šiame teisme dirba gerai apmokami ir išsamų patikrinimą praėję teisėjai. Ministro partija, mažumos teisėmis dalyvaujanti vyriausybėje, siekia paskelbti šį teismą antikonstituciniu. Kitas Slovėnijos ministras iškėlė idėją legalizuoti užsieniečių papirkinėjimą.

Vis dėlto Balkanai "pasižymėjo" labiausiai. Nepraėjus nė trims mėnesiams po įstojimo į ES, Rumunijos vyriausybė atleido iš pareigų Monicą Macovei - tvirto būdo teisingumo ministrę, kuri itin aktyviai kovojo su korupcija. Jos pareigas perėmęs ministras pirmiausia pamėgino atleisti iš darbo pareigūną, kuris tyrė ministro bendrapartiečių finansus. Tarp kitko, tas pats ministras prieš tai dirbo "Gazprom" advokatu Rumunijoje. Visos svarbiausios korupcijos bylos buvo bematant užgniaužtos administracinėmis priemonėmis. Sugriežtinta ir tyrimų tvarka: norint tirti netgi buvusių ministrų veiklą, teisėsauga turi gauti parlamento sutikimą. Nors "Transparency International" skaidrumo reitinguose Rumunija užima paskutinę poziciją tarp ES valstybių, šalies vyriausybė atrodo yra tvirtai pasiryžusi kovoti ne tiek su korupcija, kiek su kritikais.

Panaši situacija susiklostė ir Bulgarijoje, kuri yra linkusi daugiau kalbėti, nei veikti. Daugybė šalies antikorupcinių žinybų yra prastai koordinuojamos ir praktiškai net nesugeba pradėti darbo. Nebuvo ištirta nė vienos korupcijos bylos. Neišaiškintos nei viena iš 120 žmogžudysčių, kurios įvykdytos per organizuotų nusikalstamų grupuočių karą, trunkantį jau septynerius metus. ES pareigūnai (kaip ir dauguma bulgarų) mano, kad organizuotas nusikalstamumas yra įsiskverbęs į aukščiausius valdžios sluoksnius. Briuselis jau rimtai svarsto galimybę ženkliai sumažinti finansinę paramą ir atšaukti sprendimą pripažinti Bulgarijos teismų nutartis.

Silpnos antikorupcinės tarnybos net negali efektyviai veikti, kai visa teisinė sistema užtvindyta korumpuotais, abejingais arba nepatyrusiais teisėjais ir prokurorais. Prastai valdomose valstybėse stiprios antikorupcinės žinybos gali netgi pabloginti situaciją: išskirtinės pozicijos ir įgaliojimai dažnai gundo pasinaudoti jais savanaudiškais tikslais arba vykdyti politinius užsakymus. Panaši situacija buvo susiklosčiusi Lenkijoje, kai 2005 metų rinkimus pralaimėjo Įstatymo ir teisingumo partija, garsiausiai šaukusi apie kovą su korupcija. Pasirodė, kad lenkai nepasitiki nei turtingais politikais, nes laiko jų turtą korupcijos požymiu, tačiau dar labiau jiems nepatinka selektyvūs antikorupcinių žinybų veiksmai. Dabartinė šalies vyriausybė mėgina pataisyti situaciją, mažindama biurokratinį aparatą.

Šis metodas gali pasirodyti veiksmingas, nes sėkmingai kovoti su korupcija galima tik tokiose administracinėse sistemose, kurios - labai mažos, tad kyšio ėmimas yra arba visai nereikalingas, arba pernelyg pavojingas. Atrodo, kad kol kas bent nedidelės pažangos pavyko pasiekti tik Estijai, kuri šiandien yra bene "švariausia" regiono valstybė. Tačiau visoms kitoms naujosioms ES narėms dar reikia daug nuveikti. Kol kas, nuo Baltijos iki Juodosios jūros, net ir purtomi korupcijos skandalų, valdininkai tvirtai laikosi įsikibę savo kėdžių. Kažkuo primena Italiją, ar ne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"