TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Apklausa: "lietuviai balsuoja už Lietuvą"

2008 03 07 0:00
Šiame pastate Briuselyje posėdžiauja Europos Parlamento nariai, nors dar turi ir kitą būstinę Strasbūre.
AFP/Scanpix nuotrauka

"Eurobarometro" apklausa parodė, kad lietuviai, kaip ir daugelis europiečių, dar ne itin gerai suvokia vienos pagrindinių Europos Sąjungos institucijų sandarą, funkcijas ir vaidmenį. Pagal šios srities žinias lietuviai yra Europos vidutiniokai.

Beveik pusė lietuvių nežino, kaip jų atstovai patenka į Europos Parlamentą. Su teiginiu, kad EP narius tiesiogiai renka ES šalių gyventojai, sutiko 54 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 46 proc. mano, kad šis teiginys klaidingas, arba neturi nuomonės.

Latviai pasirodė apie tai išmaną prasčiausiai visoje ES: kad europarlamentarai tiesiogiai renkami ES šalyse žinojo 41 proc. apklaustųjų Latvijoje, 59 proc. teiginį laikė klaidingu arba neturėjo nuomonės. 43 proc. apklaustų estų vertinimu, EP narius renka ES gyventojai, 57 proc. manė kitaip arba neturėjo nuomonės. ES vidurkis atitinkamai siekė 48 ir 52 procentus.

Vidutinis Lietuvos gyventojas mano, kad EP yra 10 šalies atstovų - 3 mažiau nei Lietuva iš tiesų renka, tačiau 46 proc. respondentų į šį klausimą išvis neatsakė. Latvijos gyventojų nuomone, jų šaliai atstovauja vienu europarlamentaru mažiau nei iš tiesų (9), estai buvo vieni iš nedaugelio, tiksliai žinoję savo atstovų skaičių EP - 6.

Tik Vengrijos ir Italijos gyventojai mano EP turintys daugiau atstovų, nei yra iš tikrųjų. Pastarieji manė turintys 122 vietoj 78 atstovų.

45 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, priimdami sprendimus europarlamentarai pirmiausia atsižvelgia į savo šalių interesus, 20 proc. mano, kad sprendimus jie priima remdamiesi savo politinėmis pažiūromis, 7 proc. nuomone, atsižvelgiama į abu šiuos kriterijus. ES vidurkis - 41, 37 ir 13 procentų.

Nacionalinius interesus svarbiausiais laiko 45 proc. latvių ir 43 proc. estų, politinius - 25 proc. latvių ir 27 proc. estų, abu kriterijus - 7 proc. latvių ir 9 proc. estų. 83 proc. lietuvių mano, kad Europos Parlamento įtaka Europos Sąjungai yra svarbi iš esmės, 53 proc. įsitikinę, kad per artimiausius 10 metų ši įtaka dar labiau sustiprės. ES vidurkis - 75 ir 45 procentai.

Pusė apklaustųjų Lietuvoje mano, kad Europos Parlamentas iš visų ES institucijų turi didžiausią sprendimų galią, 14 proc. sprendimus lemiančia institucija laiko Europos Tarybą, 6 proc. - Europos Komisiją, 3 proc. - visas šias institucijas. ES vidurkis - 43, 10, 14 ir 9 procentai.

Apklausa rodo, kad dauguma lietuvių teisingai supranta dvi pagrindines europarlamento kompetencijas: ES biudžeto ir Bendrijos plėtros. 62 proc. gyventojų mano, kad biudžetas yra nustatomas EP ir ES šalių sutarimu, 67 proc. įsitikinę, kad Bendrijos plėtrą tvirtina EP. ES vidurkis atitinkamai - 60 ir 68 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"