TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Aplūžusi karinė technika trukdo siekti globalių tikslų

2014 10 06 6:00
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen kariniame orlaivyje. AFP/Scanpix nuotraukos

Vokietija siekia stiprinti savo vaidmenį tarptautinėje arenoje, tačiau naujausi pranešimai rodo, kad šalies ginkluotė yra tokios prastos būklės, jog Berlynas iš tikrųjų labai mažai ką gali pasiūlyti savo partneriams. Šiomis dienomis net Vokietijos politikai nevengia pasityčioti iš pasenusios savo šalies karinės technikos.

Vokietijos savaitraštis "Der Spiegel" primena, kad šalies gynybos ministrė Ursula von der Leyen neseniai nurodė į Jordaniją nusiųsti du „Transall“ karinio transporto lėktuvus su priešraketinės gynybos sistemomis. Vėliau ministrė pati nuskrido į Erbilio miestą, esantį Šiaurės Irake. Ten politikė susitiko su kurdų regiono valdžia, kurios kovotojams Vokietija neseniai nusiuntė ginklų.

Tačiau kurį laiką žadėti kulkosvaidžiai ir reaktyviniai prieštankiniai granatsvaidžiai buvo įstrigę Vokietijoje, o instruktoriai – Bulgarijoje. Taip nutiko, nes Vokietijai trūksta karinių lėktuvų, o vieno orlaivio skrydis buvo atidėtas dėl žymaus kuro nutekėjimo. Paramos siunta kurdų kovotojams turėjo pademonstruoti pasauliui karinę Vokietijos galią, tačiau ši pagirtina iniciatyva virto gėdinga nesėkme, atskleidusia itin prastą Bundesvero (Vokietijos ginkliuotųjų pajėgų) karinės įrangos būklę.

Negali likti abejinga

Joks kitas Vokietijos ministras taip nesistengė šalies kariuomenei suteikti svarbesnio vaidmens nei pernai postą gavusi U. von der Leyen. Nuo pat kadencijos pradžios ji siekė atsiriboti nuo konservatorės kanclerės Angelos Merkel ir buvusio užsienio reikalų ministro Guido Westerwelle politikos kariniais klausimais. Ministrė yra sakiusi, kad tokia šalis kaip Vokietija negali likti abejinga pasaulyje vykstant kariniams konfliktams.

Pastarosiomis savaitėmis U. von der Leyen laikėsi tvirtos pozicijos, kad Vokietija turi pareigą karinėmis priemonėmis įsikišti ir užkirsti kelią galimam genocidui. Bet dėl sudėtingos šalies praeities bet kokie Vokietijos kariniai veiksmai dažnai yra smerkiami. Gynybos ministrė nori transformuoti Bundesverą į intervencines karines pajėgas, kokios buvo dislokuotos Kosove ar Afganistane. Tačiau tai įmanoma tik turint kokybišką ir galingą sunkiąją ginkluotę. Ar Vokietija ją vis dar turi?

Nepajėgia įgyvendinti keliamų tikslų

Bundesvero būklė išties apverktina. Jei sąjungininkai šiuo metu paprašytų Vokietijos dislokuoti savo karius Baltijos šalyse ar Irake, labai tikėtina, kad kanclerei A. Merkel tektų mandagiai atsisakyti ir užtraukti gėdą savo šaliai.

Vis tik didžiausią spaudimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria Bundesveras, tenka atlaikyti šalies gynybos ministrei. Jos kritikai teigia, kad Bundesveras yra tiesiog nepajėgus įgyvendinti visų politikės keliamų tikslų. O šiuo metu ministrė taip pat kritikuojama už tai, kad mėgina užglaistyti kai kurias ginkluotųjų pajėgų problemas.

Nepaisant jos sudaryto Vokietijai reikalingos karinės įrangos sąrašo, parlamentui ministrė stengiasi sudaryti įspūdį, kad visi turimi įrenginiai veikia visu pajėgumu. Problematiška tai, kad gynybos ministerija nedaro skirties tarp „visiško" ir „sąlyginio" pajėgumo. O šis skirtumas išties svarbus, nes jei Vokietijos parlamentas balsuotų, ar Bundesveras gali įsitraukti į tarptautines karines operacijas, jis, remdamasis pateikta informacija, suteiktų leidimą dislokuoti karinę techniką.

Vienos problemos

Bundesveras susiduria ne tik su pasenusios, bet ir naujos technikos problemomis. Ginkluotosios pajėgos metus laukė, kada bus pristatyti „Airbus“ A400M transporto orlaiviai. Šiemet ketinama pakeisti pasenusius „Transall“ lėktuvus, su kuriais vokiečių kariškiai skraido nuo 1960 metų. Pirmieji lėktuvai turėtų būti pristatyti šiais metais, bet Bundesveras dar nėra sudaręs sutarties dėl jų techninės priežiūros ir neturi tokiam darbui kvalifikuotų mechanikų.

U. Von der Leyen, siekdama svarbesnio Vokietijos vaidmens tarptautinėje bendruomenėje, regis, patiria vieną pralaimėjimą po kito. Gynybos ministrei teko pripažinti, kad Vokietija, deja, nepasieks 2014 metų NATO „Gynybos planavimo proceso“ tikslų, nustatytų desantinėms sistemoms. Jeigu būtų užpulta kuri nors NATO valstybė narė, Bundesveras yra pažadėjęs pasiųsti 60 "Eurofighter Typhoon" kovos lėktuvų. Tačiau šiuo metu šalis to padaryti negalėtų, nes jų tiesiog neturi. Iš tiesų visai įmanoma, kad ketvirta pagal dydį pasaulyje industrinė valstybė ir pasaulinė eksporto lyderė negalėtų nusiųsti net šešių naikintuvų JAV vadovaujamai koalicijai Šiaurės Irake.

Mažina biudžetą

Mažai tikėtina, kad bendra Bundesvero būklė artimiausiu metu pasikeis. Neseniai Vokietija panaikino privalomą karinę tarnybą, stengiasi pereiti prie profesionaliosios kariuomenės. Planuojama, kad ją kasmet papildys apie 60 tūkst. kariškių. Tačiau sparčiai augant ekonomikai palyginus kukliai apmokama karinė tarnyba vilioja nedaug vokiečių. Taigi vargu, ar pavyks įgyvendinti šį tikslą.

Be visų šių problemų, Bundesverui taip pat trūksta ir lėšų. Šiemet federalinė vyriausybė sumažino ginkluotosioms pajėgoms skirtą biudžeto dalį, o A. Merkel atkakliai reikalaujant iki 2015 metų subalansuoti federalinį biudžetą, ši dalis kitąmet turėtų dar susitraukti.

Neseniai NATO sudarytas reitingas parodė, kad Vokietijos karinės išlaidos sudaro 1,29 proc. šalies BVP ir nesiekia 2 proc., kuriuos savo kariuomenei skiria, pavyzdžiui, Didžioji Britanija. Iš 28 Aljanso narių Vokietija šiame reitinge yra 14-toje vietoje. Vargu, ar Vokietijai greitu metu pavyks patekti į aukštesnę poziciją - A. Merkel iki rinkimų yra pasišovusi visiškai subalansuoti šalies biudžetą.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"