TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Apmąstymų dienos

2012 10 18 8:49
Briuselyje bus aptariama viskas: nuo bankininkystės sąjungos iki atskiro euro zonos biudžeto. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kol kas Europos krizę apėmęs štilis, nors pačioje euro zonoje bėdų netrūksta. Per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, kuris prasideda šiandien, bus aptariama bent keletas rimčiausių iššūkių. 

Šį kartą Europos lyderiai Briuselyje galės lengviau atsipūsti. Pastaraisiais metais kiekvienas viršūnių susitikimas tapdavo didžiausiu galvos skausmu: reikėdavo skubėti ir ryžtingai dėlioti politines vizijas, kad euras ir ES būtų išgelbėti. Tačiau dabar finansinių rinkų lūkesčiai stabilizavosi, pamažu šviečia viltis, kad ES, euro zona, Europos centrinis bankas (ECB) dar kelis mėnesius tikrai gyvuos.

Artimiausiu metu pavojaus nekils ir bendrai valiutai - tai pripažino pačios rinkos. Investuotojai patikėjo ECB ir Vokietijos pažadais, kad Graikija nepaliks euro zonos, ir sumažino paskolų palūkanas Ispanijai bei Italijai. Taigi bent kol kas, mažiausiai iki Kalėdų, Ispanijai nereikės šauktis tarptautinės pagalbos.

Praėjusios savaitės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitas į Atėnus buvo itin svarbus įvykis, nutraukęs ginčus dėl to, ar Graikija turėtų palikti euro zoną. Tapo aišku, kad Vokietija prisiima atsakomybę už Graikijos narystę. Finansų ekspertai, pareigūnai taip pat viliasi, jog Berlynas duos Atėnams daugiau laiko įsipareigojimams įvykdyti. To norėtų ne tik Graikija, bet ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Aišku, vokiečiai įsitikinę, kad graikus reikia spausti, tik tuomet bus vykdomos ekonominės reformos. Svarbiausias klausimas tebėra, kaip Graikijai duoti daugiau laiko, kad netektų vėl kreiptis į Vokietijos parlamentą ir prašyti palaiminimo naujai paskolų dozei (Atėnams reikėtų maždaug 20 mlrd. eurų).

Investuotojai tiki ir ECB vadovo Mario Draghi pažadu padaryti viską, kad euras liktų stabilus, o Ispanijos ir Italijos palūkanų normos nukristų iki pakenčiamo lygio. Labai svarbu ir tai, jog Europos lyderiai rimtai kalba apie institucines permainas ES ir euro zonoje. Pavyzdžiui, bankininkystės sąjunga su vienu bloko "prižiūrėtoju" būtų kur kas efektyvesnė priemonė nei nacionalinės tarybos. Pagirtinos ir kalbos apie didesnę sanglaudą, bendradarbiavimą, svarbesnį Briuselio vaidmenį prižiūrint euro zonos narių nacionalinius biudžetus.

Per šį viršūnių susitikimą jokių reikšmingų sprendimų nebus priimta; Europos lyderiai tiesiog grįš prie įprasto sesijos formato. Smarkesni ginčai kils nebent dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Jo didinimui labiausiai prieštaraujantys britai ragina susilaikyti nuo išlaidų, kai ES narės taip smarkiai karpo nacionalinius biudžetus.

Be to, ES valstybių vadovai svarstys Europos Tarybos prezidento Hermano Van Rompuy pirminį pasiūlymą dėl glaudesnio 17 euro zonos narių ir būsimų euro zonos narių bendradarbiavimo. Šiek tiek įdomesnė gali būti diskusija apie atskirą euro zonos biudžetą. Tačiau kol kas ši idėja daugumai atrodo nepriimtina.

Nors vokiečiai nemažai kalba apie euro zonos politinę ir fiskalinę sąjungą, jie kartu su savo šiauriniais sąjungininkais suomiais, olandais, taip pat austrais nežada niekur skubėti. Turtingos ES šalys baiminasi, kad joms gali tekti gelbėti daugybę bankrutuojančių bankų. Be to, Vokietija trokšta ne tik stipresnės Sąjungos, bet ir peržiūrėti ES sutartį bei sustiprinti Europos Komisijos nario ekonomikos reikalams galias. Tačiau atsakymus į visus šiuos klausimus ES lyderiai greičiausiai turės vėliau, per kitą ES viršūnių susitikimą, numatytą gruodį.

"The New York Times", LŽ‘

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"