TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Apniukęs atominės energetikos renesansas

2009 07 08 0:00
S.Kirijenka energingai ieško atominių jėgainių statybos partnerių. Su vokiečiais ketinama statyti jėgainę ir Kaliningrade.
AFP/Scanpix nuotrauka

Atominio koncerno "Rosatom" vadovas Sergejus Kirijenka, prezidento Boriso Jelcino laikais ėjęs Rusijos premjero pareigas, kuklumu nepasižymi. "Siekiame pirmauti pasaulyje, mūsų tikslas - trečdalis pasaulio rinkos", - sako jis kalbėdamas apie branduolinę energetiką.

Rusijoje atominės elektrinės vėl madingos tarsi nebūtų buvę Černobylio katastrofos ar panaudoto atominio kuro saugojimo problemų. Iki 2030 metų rusai savo šalyje planuoja pastatyti 26 naujas jėgaines, tarp jų ir Kaliningrade ir dar tikisi gauti 20 užsakymų užsienyje.

Rusams vėl tapti didžiąja atomine valstybe padės bendrovė "Rosatom", kurios vadovas S.Kirijenka laikomas vienu pajėgiausių šalies vadybininkų. Šiemet "Rosatom" naujų atominių jėgainių statybai skyrė maždaug 12,5 mlrd. litų prilygstančią sumą. Iki 2015 metų ketinama investuoti dar apie 121 milijardą. 40 proc. šios sumos - valstybės indėlis.

Šiuo metu rusų atominių jėgainių specialistai betonuoja turbinų sales ir reaktorių gaubtus Indijoje ir Bulgarijoje. Kalbama apie atominių reaktorių statybą Kinijoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Netrukus bus pradėta serijinė plūduriuojančių atominių jėgainių, kurios nuošaliuose žemės kampeliuose gėlins jūros vandenį, gamyba.

Rusijos atominės energetikos vadas turi politinį palaikymą, nes už atominę energiją garsiai pasisako premjeras Vladimiras Putinas. Po 20 metų Rusijos atominės jėgainės turėtų tiekti 25-30 proc. elektros energijos (dabar 16 proc.).

Sutartis su vokiečiais

Kovo mėnesį S.Kirijenka padarė gudrų ėjimą susitardamas su Vokietijos bendrovės "Siemens" vadovu Peteriu Loescheriu dėl "strateginės partnerystės". Pirmasis bendras projektas - atominė elektrinė Kaliningrade, o iki 2030-ųjų abu partneriai tikisi gauti užsakymų 400 atominių jėgainių statybai visame pasaulyje. P.Loescheris tikisi pasiekti "1000 mlrd. eurų rinkos pajėgumo" ir "ilgamečio artimo bendradarbiavimo".

Sandoris naudingas abiem pusėms - "Rosatom" nori pasinaudoti vokiečių patirtimi laidininkų technologijos, garo turbinų ir generatorių srityse. Be to, S.Kirijenka itin vertina "psichologinį" bendradarbiavimo aspektą - atominės jėgainės su vokiečių kokybės garantija bus paklausesnės. "Siemens" padeda rasti naujų klientų, nes pavyzdžiui, Pietų Amerika yra tradicinė "Siemens" rinka", - kalba S.Kirijenka.

"Siemens", neseniai nutraukusi nesėkmingą bendradarbiavimą su Prancūzijos atomine bendrove "Areva", nori su rusų pagalba greitai grįžti prie netikėtai vėl tapusios patrauklia atominės energetikos. Aljansas su "Rosatom" užtikrintų "Siemens" klientams nenutrūkstamą branduolinio kuro elementų tiekimą, nes Rusija turi apie 40 proc. pasaulio urano sodrinimo pajėgumų.

Bet vokiečių lūkesčiai gali neišsipildyti. Bendradarbiavimas pradėjo strigti net neprasidėjęs, taip ir nepavykus iki gegužės pasirašyti konkrečią sutartį. Dabar jau kalbama apie rugsėjį. Delsimo priežastis - lyg ir užsitęsusios skyrybos su "Areva".

Partnerystę komplikuoja ir sovietinis paveldas. "Rosatom" vargsta spręsdamas atliekų šalinimo, personalo trūkumo ir nesibaigiančių nesklandumų bei trukdžių problemas. Trečdalis iš 31 atominių Rusijos reaktorių yra senesni nei 30 metų. Sosnovyj Bore - 80 kilometrų į Vakarus nuo Sankt Peterburgo esančiame ir 68 tūkst. gyventojų turinčiame, bet griežtai kontroliuojamame mieste - rusų atominės pramonės prieštaravimai ryškiausi. Čia statomas atominės Leningrado jėgainės antrasis blokas, turėsiantis vieną šiuolaikiškiausių aukšto slėgio vandens reaktorių, kuris padarė didelį įspūdį "Siemens" inžinieriams. Net Vakarų ekspertai liaupsina šį WWER-1200 tipo reaktorių. Planuojamas dvigubas reaktoriaus dangtis turėtų išlaikyti žemės drebėjimą ir lėktuvo katastrofą. Kaip ir jo konkurento "Arevos" reaktoriaus EPR atveju, įvykus nelaimei branduolinės šerdies nuotirpos sutekėtų į specialų rezervuarą ir ten atvėstų. Net visiškai dingus srovei, reaktoriaus šerdį būtų galima pasyviai atvėsinti - aukštu spaudimu paduodamas rezervuarų vanduo užgesintų 1200 laipsnių karščio atominę liepsną. Vakarų ekspertų teigimu, šis reaktorius saugumu net pranoksta vakarietiškus.

Seni reaktoriai kelia pavojų Baltijos jūrai

Bet S.Kirijenkos komanda nemėgsta klausimų apie pilką šalia 100 hektarų apimančios statybų duobės esantį bloką. Ten kyšo raudonai baltai dryžuoti atominės jėgainės "Leningrad 1" kaminai, slepiantys keturis Černobylio tipo RBMK reaktorius, kurių seniausiam 36 metai.

Šiuo metu Rusijoje veikia 11 tokių reaktorių. Tvirtinama, kad jie visi patobulinti, bet neįmanoma paneigti, kad didėjant branduolinės šerdies temperatūrai, didėja ir RBMK reaktyvumas. Nevėsinama šerdis gali ištirpti.

"Reaktoriai kelia pavojų visai Baltijos jūros teritorijai", - mano Olegas Bodrovas, anksčiau dirbęs Rusijos atominėje pramonėje, o dabar aplinkosaugos organizacijoje "Žaliasis pasaulis". Sosnovyj Boro branduolinėje jėgainėje jis užregistravo dešimtis nuotekų atvejų. O.Bodrovas mano, kad perpildytame panaudotų kuro strypų sandėlyje gali būti 20 tonų plutonio. Visiškai šalia Sankt Peterburgo yra oro uostas. "Jeigu čia nukristų lėktuvas, įvyktų katastrofa", - sako jis ir primena, kad vėjas čia dažniausiai pučia Šiaurės sostinės link. Tačiau O.Bodrovo įspėjimų niekas nepaiso - "jėgainė paskelbta valstybės paslaptimi - ir viskas".

Slapukavimas ir korupcija

Slaptumas gali būti didžiausia Vokietijos ir Rusijos atominės sąjungos kliūtis, nes Rusijos karinė ir civilinė atominė pramonė artimai susijusios, joje paplitęs slapukavimas ir korupcija.

Balandį Kalinino atominėje jėgainėje su S.Kirijenka ir kitais atominės pramonės šulais susitikęs Rusijos premjeras V.Putinas atvirai rėžė apie "netikslingą valstybės pinigų naudojimą". Kita problema - profesionalių darbuotojų trūkumas. Jauni kvalifikuoti žmonės mieliau lieka miestuose dirbti privačiose firmose, todėl V.Putinas nusprendė skirti pinigų "nacionaliniam branduolinės energetikos universitetui". "Ši nauja elitinė mokslo įstaiga, įkurta prie garsaus Maskvos inžinierinio fizikos instituto, turėtų rengti "pasaulinio lygio kadrus", - mano instituto rektorius Michailas Strichanovas. Rektorius tikisi bendradarbiauti su 23 institutais, pirmiausia, esančiais šalia atominių jėgainių. "Studentus reikia mokyti netoli įmonių, kitaip jie nenorės ten dirbti, - aiškina instituto vadovas. Nors uždarbis menkas, branduolinės energetikos įvaizdis prastas, M.Strichanovas mano galėsiantis parengti apie 2000 specialistų per metus. Daug sunkiau, jo nuomone, bus masiškai statyti jėgaines.

Ir tikrai: kadaise didžiausia šalies branduolinės energetikos kalvė -Pietų Rusijoje esanti "Atommaš" gamykla vos kvėpsi, Išoros gamykla prie Sankt Peterburgo per metus įstengia pagaminti vos vieną reaktorių. Kyla abejonių ir dėl "atominio renesanso" finansavimo. "Vienas branduolinis reaktorius kainuoja 5 mlrd. eurų, "Rosatom" skyrė mažiau nei pusę", o dabar dar prasidėjo finansų krizė", - kalba norvegų aplinkosaugos organizacijos "Bellona" atstovas Aleksandras Nikitinas.

"Ar bus kuriami nauji projektai, priklausys nuo pasaulio ūkio padėties. Elektros poreikis mažės, neaišku, kiek reaktorių bus paleista. Na, bet 10 - tai tikrai", - mano vlstybinio atominių jėgainių vystymo biuro "Atomenergoprojekt" direktorius Vladimiras Generalovas.

"Rosatom" rūpesčiai nesibaigia - jo biudžetą slegia 20 000 tonų panaudoto branduolinio kuro. Atliekoms saugoti sandėlio nėra, o "Rosatom" koncepcija gluminanti. "Atliekos? Juk tai ne atliekos. Laikysime medžiagas, kol po kelių dešimtmečių jas vėl bus galima panaudoti", - teigia įmonės spaudos atstovas Sergejus Novikovas.

Rusai tebesvajoja sutaupyti plutonio. Jie vieninteliai pasaulyje tebenaudoja greituosius sodrinimo įrenginius, kurie teoriškai gamina daugiau branduolinio kuro nei sunaudoja. Juose galėtų būti perdirbami ir veikiančių reaktorių panaudotas atominis kuras.

Prie Uralo, Belojarske, veikia didžiausia pasaulyje tokio pobūdžio gamykla. Ten pat statomas ir antras, didesnis, sodrinimo kompleksas. Tačiau šioms gamykloms nėra ko girtis: kelis dešimtmečius trunkantys tyrimai nepadėjo rasti būdų, kaip ekonomiškai naudoti šiuos sodrinimo reaktorius, be to, ši technika laikoma itin nepatikima.

Ambicijos ne visada virsta tikrove

Kritikuojamas ir plūduriuojančių atominių jėgainių projektas. Balandžio mėnesį gerai nusiteikęs S.Kirijenka paskelbė 144 metrų ilgio pavyzdinės jėgainės statybą Sankt Peterburgo Baltijos laivų statykloje. Ji turėtų būti baigta 2011 metais, tačiau nerimą kelia jos 35 megavatų galingumo reaktoriai. Specialūs reaktoriai degina ypač prisodrintą uraną. "Kaip apsaugosime laivus nuo teroristų, kurie paprasčiausiai galės pakelti inkarus? Juk neįstengiame sulaikyti net Somalio piratų", - klausia buvęs atominės energetikos inspektorius ir dabartinis "Rosatom" kritikas Vladimiras Kuznecovas. Jis mano, kad tik užtikrinusi skaidrumą ir patikimumą Rusija galėtų tapti visaverčiu "Siemens" partneriu, kitaip daugybė planų taip ir liks ant popieriaus. Pavyzdžiui, 1992 metais rusai planavo savo šalyje pastatyti 26 reaktorius, iki šiol baigti tik trys.

Reikėtų tobulinti ir techniką. S.Kirijenkos atominių jėgainių pardavėjai naujus klientus išdidžiai vedžioja po Kinijos mieste Tianvanyje rusų pastatytą branduolinę jėgainę. Bet kinai ja nepatenkinti, nes visu pajėgumu ji veikia tik kiek daugiau nei 80 proc. visų dienų per metus. Todėl provincijoje pastatyti kitą branduolinę jėgainę kinai jau patikėjo amerikiečiams.

Vis dėlto "Siemens" dar nepraranda optimizmo. Iki 2015 metų Rusija ketina paremti atominę pramonę 15 mlrd. eurų. Bendradarbiavimo atveju dalis tų pinigų tektų ir vokiečiams. Be to, Rusijoje niekas neprotestuoja prieš atominių elektrinių statybą, tyli ir žiniasklaida. "Siemens" vadovai neįžvelgia ir Rusijos technikos problemų. "Neabejoju, kad Rusija patenkins mūsų kokybės reikalavimus. Juk nuo Černobylio katastrofos jau praėjo daugiau nei 20 metų", - sako bendrovės energetikos direktorius Volfgangas Dehenas.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"