TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Apsnūdusioje Europoje - dešiniųjų triumfas

2009 06 09 0:00
Dešinieji šįkart atsipjovė didžiausią EP "pyrago" gabalą. Prie to tikriausiai prisidėjo ir žemas rinkėjų aktyvumas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos kairieji nesugebėjo pasinaudoti nevaržomo finansinio kapitalizmo sukelta pasauline ekonomikos krize. Dauguma Europos Parlamento (EP) rinkėjų prie balsadėžių atsuko jiems nugaras ir išreiškė paramą dešiniosioms jėgoms.

Pirminiai rezultatai rodo, kad kairiosios politinės jėgos per keturias dienas trukusį rinkimų maratoną patyrė triuškinamą pralaimėjimą Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje bei daugelyje kitų Bendrijos valstybių narių. Tokios nesėkmės jiems nežadėjo išankstinės viešosios nuomonės apklausos, tačiau daugelis kairiųjų rėmėjų taip ir nenuėjo iki balsadėžių, nusivylę tuo, kad jiems nebuvo pasiūlyta patraukli alternatyva.

Sutvirtino savo pozicijas.

Centro dešinės politinės partijos, kurios yra valdžioje 21-oje iš 27 Europos Sąjungos (ES) narių, per šiuos EP rinkimus gerokai sustiprino savo pozicijas. Europos liaudies partijos ir Europos demokratų (EPP-ED) blokas ir toliau bus didžiausia politinė grupė 736 narių EP. Prognozuojama, kad EPP-ED turės 267-271 vietą, o socialistų blokas sumažės nuo 215 iki 157-161 vietų. Britų ir čekų konservatorių disidentų, pasitraukusių iš EPP-ED, sėkmė rinkimuose duos dešiniesiems dar kiek daugiau nei 50 vietų.

Tikslus mandatų pasiskirstymas paaiškės vėliau šią savaitę, o kol kas aišku tik tiek, kad pergalę pavyko pasiekti tik Graikijos ir Danijos kairiesiems, kurie yra opozicijoje, bei Slovakijos valdančiajai kairiosios pakraipos partijai SMER. EP Socialistų bloko vadovui vokiečiui Martinui Schulzui galiausiai liko žadėti, kad visose kitose šalyse bus atliekama išsami nesėkmės priežasčių analizė.

G.Brownui - istorinis smūgis

Vieną didžiausių netikėtumų EP rinkimai pateikė Didžiojoje Britanijoje, kur premjero Gordono Browno leiboristai, viena iš dviejų didžiųjų šalies partijų, patyrė gėdingą pažeminimą ir užėmė viso labo trečiąją vietą. Surinkę vos 15,3 proc. rinkėjų balsų, jie nusileido ne tik tradiciniams varžovams konservatoriams (28,6 proc. balsų), bet ir marginalinei Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijai (UKIP), kuri 16,5 proc. į rinkimus atėjusių rinkėjų simpatijas užkariavo prieš ES nukreipta retorika.

Prie UKIP sėkmės tikriausiai prisidėjo ne tik Didžiąją Britaniją pastaruoju metu krečiantys skandalai, bet ir tai, kad EP rinkimai, priešingai negu renkant nacionalinį parlamentą, buvo rengiami pagal proporcinę sistemą, kuri dažniausiai padidina mažesnių visuomenės grupių atstovavimą. Keletą vietų EP laimėjo netgi kraštutinė dešinioji Didžiosios Britanijos nacionalistų partija, kurios nariai netikėtai pateko į didžiąją politikos sceną ir dabar galės mėgautis ne tik dosniu europarlamentaro atlyginimu (92 tūkst. eurų per metus), gausiais priedais, bet ir didesniu žiniasklaidos dėmesiu.

Skaudi G.Browno nesėkmė, ko gero, dar labiau priartins jo pasitraukimą iš premjero posto, ko jau kuris laikas pageidauja ne tik opozicija, bet ir kai kurie nusivylę bendražygiai leiboristai.

Europinė sėkmė

Daugelyje kitų šalių dešiniųjų pergalė taip pat nekėlė didesnių abejonių. Vokietijoje EP rinkimuose, kurie buvo laikomi generaline repeticija prieš rugsėjį numatytus visuotinius rinkimus, kanclerės Angelos Merkel konservatoriai sutriuškino centro kairės pakraipos politinius varžovus.

Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy Sąjunga už liaudies judėjimą ("Union pour un Mouvement Populaire", UMP), nepaisant šalį kamuojančių socialinių problemų, nesunkiai įveikė opozicijoje esančius socialistus, o Italijoje gana lengvą pergalę iškovojo skandalų persekiojamo premjero Silvio Berlusconi centro dešiniųjų partija. Lenkijoje savo pozicijas sutvirtino valdančioji centro dešinės Piliečių platforma, o Latvijoje iškilo neseniai susikūrusi Piliečių sąjunga. EP rinkimuose taip pat gerokai suprastėjo Ispanijos ir Portugalijos socialistų, esančių valdžioje, pozicijos.

K.Michailovas nepateko

Rinkimuose, kuriuose bendras rinkėjų aktyvumas siekė rekordines žemumas - vos 43 proc., netrūko ir daugiau įdomių rezultatų. Vienas jų itin aktualus turėtų būti Lietuvos teisėsaugos pareigūnams - nepaisant gana sėkmingo Latvijos rusakalbių interesams atstovaujančių partijų pasirodymo, į EP nepateko kaltinamasis Medininkų žudynių byloje Konstantinas Michailovas (buvęs Nikulinas), kurio byla jau yra pasiekusi Lietuvos teismą.

Švedijoje apie 7 proc. rinkėjų balsų surinko ir vieną vietą EP gavo Piratų partija, pasisakanti už teisę internete nemokamai dalytis įvairia informacija, taip pat ir muzikos bei vaizdo įrašais ("piratauti").

Sėkmę rinkimuose taip pat šventė ne vien Didžiosios Britanijos, bet ir kai kurių kitų ES šalių kraštutiniai dešinieji. Prieš imigraciją ir imigrantus pasisakančios partijos gavo vietų EP per rinkimus Olandijoje, Austrijoje, Danijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Žemiausias rinkėjų aktyvumas (antrus iš eilės EP rinkimus) buvo Slovakijoje (19,6 proc.), o nuo jos nedaug atsiliko Lietuva (20,9 proc.). Didžiausias aktyvumas - Liuksemburge (91 proc.) ir Belgijoje (85,9 proc.) - šalyse, kuriose balsavimas yra privalomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"