TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar aukšti postai išjudins Europos rinkėjus

2014 03 12 6:00
Reuters/Sipa/Scanpix nuotraukos

Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų gegužės 22-25 dienomis liko pustrečio mėnesio. Pirmą kartą didžiosios Europos politinės grupės kelia savo kandidatus į Europos Komisijos (EK) vadovo postą ir pirmą kartą parlamentarai tvirtins kandidatą, kurį galiausiai pasiūlys Europos Vadovų Taryba.

Šios permainos sutinkamos prieštaringai, nes daugelis Europos Sąjungos (ES) lyderių įsitikinę, jog skirti EK pirmininką yra jų prerogatyva. Didindamas savo vaidmenį parlamentas nori įtikinti rinkėjus, kad ir jie gali turėti įtakos, kokie žmonės vadovaus pagrindinėms ES institucijoms ateinančius penkerius metus.

"Šį kartą kitaip" - tai vienas iš parlamento naudojamų šūkių siekiant išjudinti kampaniją. Pastaruosius 30 metų per kiekvienus rinkimus rinkėjų aktyvumas vis mažėjo, nors 1979 metais, kai įvyko pirmi tiesioginiai EP rinkimai, buvo tikrai nemenkas - beveik 62 procentai. Politikai norėtų tai susigrąžinti.

Rinkėjus reikia įkvėpti

Atsitiktinai ar ne, labiausiai tikėtini kandidatai į EK pirmininko postą yra tikri Europos senbuviai: liberalų kandidatas Guy Verhofstadtas, parlamentaras ir buvęs Belgijos premjeras; socialistų kandidatas Martinas Schulzas, EP pirmininkas iš Vokietijos; pagrindinės centro dešiniųjų grupės Europos liaudies partijos kandidatas Jeanas Claude'as Junckeras, buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas ir euro zonos finansų ministrų pirmininkas.

Tačiau ar tikrai jie yra tie žmonės, kurie žvelgia į ateitį ir gali įkvėpti pavargusius bei nusivylusius rinkėjus ateiti balsuoti? Nemenka dalis europiečių mano, kad ES nesugeba susidoroti su ekonomikos krize, nieko nedaro, kad žmonės neprarastų darbo. Todėl daugelis balsuoja už kraštutinius dešiniuosius - ne dėl to, kad būtų rasistinių pažiūrų, o kad parodytų, jog yra prieš sistemą.

Vis dėlto apklausos rodo, kad ES turi stabilią paramą tarp daugiau nei 400 mln. bloko rinkėjų. Eurobarometro duomenimis, 59 proc. respondentų patenkinti, kad yra ES piliečiai.

Surasti kandidatą, kuris būtų patrauklus rinkėjams visose 28 valstybėse, išties labai sunku. Britų konservatorius EP narys Danielis Hannanas pasinaudojo seniai patikrintu triuku. Jis klausė atsitiktinių rinkėjų keliose šalyse, ar jie iš nuotraukų pažįsta nors vieną kandidatą. Ar bereikia sakyti, kad visi atsakymai buvo "ne".

Euroskeptikų grupės neremia nė vieno kandidato į EK pirmininkus. Tačiau euroentuziastai palaiko mintį, kad parlamentas turi vaidinti didesnį vaidmenį skiriant žmones į aukščiausius postus, toks procesas demokratiškesnis nei skyrimas už uždarų durų.

Parlamento grupės kelia savo kandidatus į EK vadovo postą: konservatoriai - J.C.Junckerą
socialistai - M.Schulzą

liberalai - G.Verhofstadtą

...

Lyderiai gali neatsižvelgti

Kita vertus, valstybių vadovai akcentuoja, kad Lisabonos sutartis juos tik ragina "atsižvelgti" į parlamento rinkimų rezultatus, tad jie gali visiškai ignoruoti kandidatus, kuriuos kelia parlamentinės grupės. Viską lems, ar Europos Vadovų Taryba pritars kandidatui, kurį parems naujasis parlamentas, ar spręs pati. Kompromisinis kandidatas gali netikėtai iškilti ir paskutinę minutę. Centro dešinėje minimos tokios pavardės kaip Tarptautinio valiutos fondo vadovės Christine Lagarde, centro kairėje - Danijos premjerės Helle Thorning-Schmidt.

Žodinis karas, kas turi vadovauti ES - parlamentas, vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, ar valstybių narių paskirta Komisija, - atrodo nepabaigiamas. Kaip tik Europos Vadovų Tarybai M.Schulzas neseniai suvertė visą kaltę dėl atotrūkio nuo piliečių. EP galias nuolat ginantis M.Schulzas ne itin sutaria su Vokietijos kanclere Angela Merkel, todėl, spėliojama, Vokietija gali pasipriešinti jo paskyrimui EK pirmininku. J.C.Junckeras Vokietijai būtų patrauklesnis.

Ateina euroskeptikai

Šį kartą bus kitaip dar ir dėl to, kad iki trečdalio parlamentarų gali būti žmonės, netikintys institucija, kuriai tarnauti ir yra renkami. Pirmą kartą kraštutiniai dešinieji gali gauti pakankamai vietų, kad įgytų oficialios partijos statusą, taptų labiau matomi bei girdimi ir turėtų daugiau resursų savo antieuropietiškai darbotvarkei vykdyti. Vis dėlto jiems ir panašioms partijoms prognozuojama ne daugiau kaip 20 proc. vietų 751 vietos EP, o tai reiškia, kad jie galės paveikti labiau nuotaikas, o ne pačių įstatymų priėmimą. Jei tokie antieuropietiški populistai kaip Italijos Penkių žvaigždučių judėjimas ar Prancūzijos Nacionalinis frontas sulauks sėkmės, parlamente vis tiek dominuos vienareikšmiškai proeuropietiškos partijos, drauge turėsiančios galbūt 70 proc. balsų.

Naująjį EK pirmininką ES lyderiai paskirs lapkritį, kai baigsis EK penkerių metų kadencija. 28 ES narės turės pakeisti ir Catherine Ashton, Europos išorės veiksmų tarnybos, įsteigtos 2008 metais koordinuoti ES užsienio politiką, vadovę. Kaip kandidatai į jos vietą minimi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, jo Slovakijos kolega Miroslavas Lajcakas, taip pat Austrijos ir Švedijos ministrai Fransas Timmermansas ir Carlas Bildtas. Jei laimėtų kuris nors iš dviejų pirmųjų, naujesnės ES narės Rytų Europos valstybės įgytų labai stiprų balsą ES. Tačiau ES lyderiai turi turėti galvoje, kad jei šis postas atiteks vyrui, jie turės atiduoti moteriai kurį nors kitą.

Trys svarbiausi ES postai:

Europos Komisijos pirmininko

EK yra ES vykdomoji valdžia, siūlanti teisės aktus, reikalingus Europos Vadovų Tarybos sprendimams įgyvendinti. Ji taip pat inicijuoja politikos siūlymus. Todėl jos įtaka didžiulė, nors pastaraisiais metais kiek sumažėjo įsteigus Europos Sąjungos Tarybą ir suteikus daugiau priežiūros galių parlamentui. Didžiuliame "Berlaymont" pastate Briuselio Schumano rajone įsikūrusi EK drauge yra ir ES viešasis veidas, todėl sulaukia daugiausia kritikos. EK pirmininkas, šiuo metu portugalas Jose Manuelis Barroso, vadovauja 28 komisarų iš kiekvienos valstybės narės komandai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko

Europos Vadovų Taryba yra politinė ES ranka, vienijanti valstybių narių lyderius ir aukščiausius pareigūnus, kurie priima bloko politinius sprendimus. Dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, kitaip dar dažnai pavadinamas Europos prezidentu, yra Hermanas van Rompuy, Belgijos politikas. Jo darbas - ieškoti bendro pamato dažnai nesutariantiems lyderiams, kurie pirmiausia nori garantuoti savo nacionalinius interesus.

ES užsienio politikos vadovo

Britė C.Ashton yra pirmoji ES užsienio politikos vadovė, jai tenka svarbus vaidmuo sprendžiant įvairius tarptautinius klausimus nuo Irano branduolinės programos, Artimųjų Rytų taikos derybų iki krizės Ukrainoje. Ji vadovauja tarnybai, kuri per mažiau nei trejus metus nuo nulio išaugo iki 3 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje.

AFP, Reuters, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"