TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar dar verta mokytis universitetuose?

2012 07 16 5:26
Esant dabartinei krizei jauni žmonės susimasto: ar atsipirks per gyvenimą jų investicijos į mokslą, jei tenka imtis nekvalifikuoto darbo? /AFP/Scanpix nuotrauka 

Euro krizės poveikis darbo rinkai bus jaučiamas dar mažiausiai dešimtmetį. Manoma, kad iki 2020 metų Europos Sąjungoje (ES) bus sukurta vos 8 mln. naujų darbo vietų. Tai - labai mažai. 

Labiausiai darbo rinkos stagnacija jaučiama Pietų Europoje, kur milijonai jaunų žmonių neturi darbo. Tai kelia klausimą: ar verta siekti aukštojo išsilavinimo ir ar jis begali padėti?

Salonikuose (Graikija) įsikūrusi ES agentūra Europos profesinio mokymo raidos centras ("Cedefop") apskaičiavo, kad aukštąjį mokslą baigę ir kvalifikuoti darbuotojai Bendrijoje lengviau randa darbą nei žemesnės kvalifikacijos darbininkai. Tačiau 2020 metais tik 37 proc. darbo vietų reikalaus aukštos kvalifikacijos. Blogiausia, kad ir tai netaikytina tose šalyse, kuriose nedarbas labai didelis - Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

Ten nebėra jokio skirtumo: labai kvalifikuoti darbuotojai išstumia kitus iš darbo vietų, kurioms jų kvalifikacija išties yra per aukšta. Tose ES valstybėse pasiūla ir paklausa visiškai išbalansuota.

Šioje situacijoje beveik nėra laimėtojų, vienintelė išimtis, galbūt, - darbdaviai, kurie gauna daugiau už mažiau. Todėl "Cedefop" baiminasi, kad vis daugiau žmonių padarys išvadą, jog mokytis neapsimoka, nes per visą darbingą gyvenimą investicijos į išsilavinimą neatsipirks.

Tačiau "Cedefop" įspėja nedaryti skubotų išvadų iš šios neįprastos krizės sukeltos padėties ir nepaversti ištisų regionų antrarūšės darbo jėgos rinka. "Išsilavinimo ir kvalifikacijos lygiai turi būti didinami ekonomiškai silpnuose kraštuose, o ne silpninami dėl griežto taupymo priemonių, kurių imamasi", - sakė "Cedefop" direktorius austras Christianas Lettmayras. Pasak jo, dabartinė ypač kvalifikuota karta turi jaustis padrąsinta ir nebūti susitelkusi vien į savo šalį, o matyti visą Europą kaip vieną didelę darbo rinką.

"Didelė dalis graikų, kurie mokosi ir taps gydytojais, inžinieriais ar kompiuterių specialistais, ras darbo Šiaurės Europoje", - įsitikinęs jis. Tai tinka ir kitiems kvalifikuotiems darbuotojams, nors jiems bus kiek sunkiau. Pasak "Cedefop" vadovo, europiečių, norinčių dirbti kitose valstybėse, vis dar yra labai nedaug ir tikrai nepakankamai.

Nenoras pajudėti nėra vienintelė Europos darbo rinkos bėda. Didelė kliūtis yra tai, kad europiečiai renkasi studijas neatsižvelgdami į tos srities darbo vietų pasiūlą. Kitais žodžiais, vidutinis europietis mokosi kirpėjo, pardavėjo, istoriko arba romanų kalbų eksperto amato žinodamas (arba kaip tik ignoruodamas), jog žinių realizavimo rinkos nėra. "Tarp pasiūlos ir paklausos nėra ryšio, - aiškino Ch.Lettmayras. - Pernelyg mažai jaunų žmonių studijuoja inžinerinius mokslus, matematiką, gamtos mokslus. Tai kelia pavojų ekonomikos raidai ir Europos konkurencingumui."

Per pirmus dvejus metus po 2008-aisiais pratrūkusios krizės Europa neteko 5,5 mln. darbo vietų. Šios padėties nepagerins vien naujų darbo vietų kūrimas, o ir pačių darbo vietų pasiskirstymas bus visai kitoks nuo pačių aukščiausių iki pačių žemiausių darbo rinkos spektro sluoksnių.

Paprastų darbininkų ir aptarnaujančio personalo poreikis didėja visoje Europoje, bet mažiau statybose ar automobilių gamyboje nei sveikatos apsaugoje. Mat senstančios visuomenės pradeda veikti darbo rinką. Darbai, reikalaujantys vidutinio išsilavinimo ir įgūdžių pralaimi.

ES agentūra numato gamybos baigtį. "Europoje labiausiai pralaimi tie, kurie įsikibę senos tvarkos. Gamyboje reikia vis mažiau ir mažiau darbininkų", - tvirtino Ch.Lettmayras. Naujų darbo vietų mašinų pramonėje ir prie konvejerio tik mažės. Tai pasakytina ir apie administracinį darbą. Sekretorių ir kitų biuro darbuotojų iki 2020 metų Europoje sumažės gerais 1,5 mln. darbo vietų. Dar labiau nukentės tik rankomis atliekami darbai - tokių darbo vietų sumažės 2 milijonais.

"Die Welt", LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"