TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar ES dar pajėgi išsaugoti gerovės valstybę?

2015 09 21 6:00
Jei migrantai ir pabėgėliai įsilies į darbo rinką, ES ekonomika dėl to tik laimės - gal dėl to Vokietija jiems parodė tokį palankumą? Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietijos kanclerė Angela Merkel mėgsta kartoti, kad Europos Sąjungos gyventojai sudaro tik 7 proc. pasaulio gyventojų, bet sukuria ketvirtadalį viso bendrojo vidaus produkto, o pusę jo sudaro išlaidos gerovei. Akivaizdu, jog kanclerė sako, kad Europa išleidžia per daug socialinei politikai ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik taupyti.

Tačiau išlaidos mažinamos ne tik dėl taupymo politikos - yra ir kitų svarbių priežasčių, dėl kurių braška gerovės sistema. Pirmiausia tai susiję su senėjančia visuomene ir prisitaikymu prie besikeičiančių visuomenės lūkesčių. Globalizacija, didėjanti besivystančių rinkų konkurencija taip pat kelia grėsmę gerovės valstybei, nes ją brangu išlaikyti ir tai pakerta kompanijų konkurencingumą.

Drauge būtų neteisinga gerovės valstybę vertinti tik kaip naštą, ir negalima paneigti, kad gerovės valstybė apima vertybes, kurias žmonės visoje ES brangina.

Kiek išleidžiama gerovės valstybei?

2012 metais socialinės išlaidos vienam asmeniui ES sudarė 7600 eurų, bet ribos itin didelės - nuo 18 900 eurų Liuksemburge iki vos 927 eurų Bulgarijoje. Jungtinė Karalystė maždaug per vidurį - 8 700 eurų. Vidutiniškai vienam piliečiui ES išleidžiama beveik tiek pat, kiek JAV, ir gerokai mažiau nei Šveicarijoje, jei atsižvelgsime į kainų skirtumus. Paprastai didžiąją dalį gerovės išlaidų sudaro išmokos skurstantiems, sveikatai ir pensijoms, o parama bedarbiams atsieina gerokai mažiau.

Europos visuomenė sparčiai sensta.

Kaip veikia kintanti demografija?

ES visuomenė senėja dėl dviejų priežasčių: mažo gimstamumo, dėl kurio mažėja dirbančiųjų, ir ilgesnės gyvenimo trukmės. Tačiau ir pagal šiuos rodiklius ES šalys skiriasi. Per pastaruosius 15 metų vidutinis gimstamumo lygis ES yra 1,54 (tiek vaikų tenka vienai moteriai), bet Vengrijoje ir Ispanijoje jis tesiekia 1,3, Vokietijoje - 1,36, o Jungtinėje Karalystėje - 1,8 ir beveik 2 - Airijoje, Prancūzijoje bei Švedijoje.

Vokietijos visuomenė jau ėmė mažėti ir manoma, kad nuo 82 mln. gyventojų 2013 metais sumažės iki 74 mln. 2050-aisiais. Bet JK gyventojų per tą patį laiką padaugės nuo 64 mln. iki 77 milijonų.

Europos visuomenė pasipildo dėl migracijos, o šiemet, kai per Europą plūsta nevaldomi migrantų srautai, tai labiausiai paveiks tas šalis, kurias jie mieliausiai renkasi.

Labai akivaizdžiai didėja pensininkų (vyresnių nei 65 metų) priklausomybė nuo dirbančiųjų (15-64 metų). Dabar vienam pensininkui išlaikyti tenka 3,5 dirbančiojo, bet 2050 metais šis skaičius sumažės iki 2 apskritai ES ir net iki 1,7 - Vokietijoje.

Kaip atsilieps migrantų antplūdis?

Į ES atvykstantys pabėgėliai ir migrantai trumpuoju laikotarpiu išsems socialinių garantijų biudžetus ir pareikalaus būstų, bet tai reikia vertinti žvelgiant toliau į ateitį. Net ir 1 mln. migrantų sudarys tik 0,2 proc. ES gyventojų ir mažiau nei 1 proc. asmenų, priklausomų nuo socialinės gerovės biudžetų. Per ilgesnį laiką migrantai linkę rasti darbus ir tampa mokesčių mokėtojais, papildančiais valstybės iždą. Maža to, Europos valstybėse darbo jėgai mažėjant, jaunų dinamiškų darbingų žmonių atvykimas gali būti naudingas.

Jei nebūtų imigracijos, visoje ES iki 2050 metų gyventojų sumažėtų 8 proc., o ne padaugėtų 3,6 proc., kaip numatoma.

Ispanijoje yra daugiau nei 5 mln. bedarbių, nors gatvėse to nepajusi - šalį tempia turizmas.

Kokia globalizacijos įtaka?

Lemiamą reikšmę kompanijoms nusprendžiant, kur investuoti ir gaminti, turi išlaidos darbo jėgai. Dideli atlyginimai nebaido, jei darbuotojai produktyvūs, tačiau daugelyje ES šalių gerovės valstybė iš dalies finansuojama per darbo jėgos apmokestinimą. Tai geriausiai atspindi skirtumas tarp atlyginimo iki mokesčių ir atlyginimo po mokesčių. Sunkumų kyla tuomet, kai pigesni varžovai iš besivystančių rinkų nurungia europiečius. Tačiau mažinant socialinę gerovę rizikos neišnyksta, tik sukuriamos kitokios problemos.

Ką galima padaryti?

Yra visokių idėjų, kaip atremti gerovės valstybei kylančius iššūkius. Demografinis poveikis gali būti švelninamas pažabojant išmokų dosnumą, prašant žmonių dirbti ilgiau ir randant būdų skatinti ekonomiškai aktyvius gyventojus. Migrantų įtraukimas į dirbančiųjų gretas taip pat gali padėti, ir tuo, ko gero, galima paaiškinti palankų Vokietijos požiūrį į migrantus per šiuo metu pratrūkusią krizę.

Ne darbo, o taršos bei kitų "blogų" produktų apmokestinimas gali sumažinti konkurencingumo problemą. Tokios šalys kaip Danija ir Olandija rado būdų, kaip pertvarkyti savo sistemas prisitaikant prie naujų ekonominio aktyvumo struktūrų.

ES linkstama manyti, jog gerovės politiką reikia keisti taip, kad ji mažintų socialines rizikas ir nedarbą.

Tad kodėl reformos dažnai stringa?

Paprasčiausias atsakymas: todėl, kad neišvengiamai reikia atimti iš vienų ir atiduoti kitiems; laimėtojai, suprantama, tyli, prarandantiesiems garsiai šaukiant.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"