TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar ES ir Šveicarija ras bendrą kalbą

2008 03 06 0:00
M.Reitereris norėtų sušvelninti įtemptus Šveicarijos ir ES santykius.
LŽ archyvo nuotrauka

Europos Sąjungos ambasadorius Berne Michaelis Reitereris siekia pagerinti Šveicarijos ir 27 šalių bloko santykius. Jau beveik metus vadovaujantis Europos Komisijos delegacijai Šveicarijoje diplomatas mano, kad Bernas turėtų kitaip pažvelgti į savo vaidmenį Europoje, o ES - susimąstyti apie tiesioginės demokratijos stoką. Kalbėdamas su "Swissinfo" žurnalistais M.Reiteteris išsakė savo požiūrį į mokesčius, laisvą žmonių judėjimą bei kitus ES ir Šveicarijai aktualius klausimus.

- Ar galėtumėte bent trumpam nebūti diplomatas ir sąžiningai pasakyti, kas jus erzina Šveicarijoje?

- Surizikuosiu būti diplomatiškas ir pasakysiu, kad iš tiesų manęs niekas neerzina. Nors turiu pripažinti, kad žmonėms sunku priimti tam tikrą informaciją apie Europos Sąjungą, nes jie paprasčiausiai nieko nenori apie ją girdėti. ES tebelaikoma tik ekonominiu vienetu.

Be to, šveicarams patinka tradiciniai standartai: jie mano turintys tiesioginę demokratiją, o ES jos nėra (sprendžia ne gyventojai, o ES institucijos - red.), todėl ES - nėra demokratiška. Įveikti tokius stereotipus nelengva.

- Ar šiuo metu Vokietiją ir Lichtenšteiną drebinantis mokesčių skandalas galėtų paskatinti ES atsigręžti ir į Šveicariją?

- Negalima lyginti Šveicarijos ir Lichtenšteino pozicijų. ES šiuo metu derasi su kunigaikštyste norėdama užkirsti kelią sukčiauti. Su Šveicarija dėl panašių dalykų jau seniai susitarta. Be to, negalima visko suvesti tik į mokesčius. Šveicarams sunku susitaikyti su tuo, kad ES nekviečia jų diskutuoti dėl mokesčių, o tik dėl subsidijų. Europos Sąjungoje mokesčiai - kiekvienos valstybės narės reikalas. Nėra bendros Europos mokesčių sistemos - yra 27 skirtingos, tarpusavyje konkuruojančios sistemos. Europos Komisija rūpinasi tik konkurencija dėl teisių į subsidijas.

- Tačiau lieka svarbių klausimų dėl laisvo žmonių judėjimo, pavyzdžiui, Bulgarija ir Rumunija nori prisidėti prie dvišalio Šveicarijos ir ES susitarimo dėl laisvo žmonių judėjimo. Kas būtų, jei Šveicarija tai atmestų?

- Šveicarija buvo ir bus suinteresuota laisvu žmonių judėjimu. Tik kiekvienas tam pritariantis turėtų pasistengti, kad populistai nepiktnaudžiautų laisvo judėjimo retorika. Tik dėl dvišalių susitarimų su ES į Šveicariją atvyksta darbo jėga, kuri nuo 2000 metų labai prisidėjo prie šalies ekonominės plėtros.

Kai 1999 metais buvo deramasi dėl pirmųjų dvišalių susitarimų, įsigaliojusių 2002-aisiais, buvo sutarta, kad išbraukus iš sutarties laisvą asmenų judėjimą, bus nereikalinga ir pati sutartis. Taip buvo siekiama užtikrinti žmogaus teises. Jeigu 2009 metais Šveicarija surengs referendumą dėl laisvo žmonių judėjimo sutarties galiojimo pratęsimo, - Šveicarijos balsuotojais aš pasitikiu.

Rumunija ir Bulgarija prisijungė prie ES nuo 2007-ųjų, vadinasi, dabar ES priklauso 27 valstybės, ir nė vienos jų diskriminuoti negalima. Žinoma, yra numatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau laisvas žmonių judėjimas galioja 27 valstybėms.

- Kartą užsiminėte, kad Europoje mažai diskutuojama apie Šveicarijos ir ES ateitį. Kokia jūsų vizija?

- Šveicarija turi pati apie tai galvoti. Man patinka diskutuoti, ar Šveicarija suvokia savo vaidmenį ne už ES ribų, o Europos viduje. Daug ką galima pakeisti, tik ne geografinę padėtį.

Tokia valstybė kaip Šveicarija, kuri teisėtai didžiuojasi savo demokratinėmis tradicijomis, kartais turėtų savęs paklausti, ar sėdėjimas prie apvalaus derybų stalo iš tikrųjų duoda naudos. Vengdama nesusipratimų ji turi nuolat vertinti savo padėtį Europoje.

- Kaip galima paspartinti šias diskusijas?

- Svarbu, kad žmonės plačiai diskutuotų ir nepaliktų jokio politinio klausimo tik vienai partijai ar grupei.

Ekonomistų požiūriu, Šveicarijai, kitaip nei kitoms Europos valstybėms, nereikia būti ES nare. Pažvelkime į Vidurio ir Rytų Europą: kad to regiono šalys įstotų į ES, jos per 15 metų turėjo pereiti prie visai kitos sistemos. To nereikėjo daryti nė vienai iš senųjų ES valstybių.

- Ko norėtumėte pasiekti kaip ES ambasadorius Berne?

- Norėčiau, kad Šveicarijos ir ES santykiai taptų atviresni ir laisvesni, o diskusijos mažiau persmelktos emocijų. Žmonės turėtų suprasti, kad ES ir Šveicarijos santykiai yra daug platesni, nei jie gali įsivaizduoti. Nedidelės finansinės problemos - dar ne priežastis daryti skubotas išvadas ir galvoti, kad dega visas namas. Tikiu, kad mūsų santykiai pagerės ir imsime labiau vertinti vieni kitus.

Kontekstas (IŠSKIRTI)

* "ES ambasada" (Europos Komisijos delegacija) oficialiai atidaryta Šveicarijos sostinėje 2007 metų balandžio 3 dieną.

* M.Reitereris - 53 metų austras iš Insbruko, pirmas ES ambasadorius Berne. Diplomatas ketverius metus dirbo Europos Komisijos delegacijos Japonijoje vadovo pavaduotoju. Nuo 2005 metų, be diplomatinės veiklos, dėstė tarptautinius santykius Insbruko universitete. Parašė dvi knygas apie Azijos ir Europos santykius ir prieglobsčio teisę.

* ES nepriklausančią Šveicariją su 27 šalių bloku sieja dvišaliai susitarimai. ES - pagrindinė Šveicarijos prekybos partnerė.

* Praėjusį dešimtmetį Šveicarijos politikus suskaldė ginčas dėl Šveicarijos politikos Europoje.

* Šveicarija teikė finansinę paramą šalims, ypač Rytų Europos regionui, kad padėtų jam pereiti prie rinkos ekonomikos.

* Šveicarijos mokesčių sistema labai palanki šalyje įsikūrusioms užsienio kompanijoms - valdžia neapmokestina pajamų, gautų už valstybės ribų. ES ragina Šveicariją to atsisakyti, tačiau Bernas pabrėžia, kad dvišalė laisvos prekybos sutartis nereglamentuoja mokesčių klausimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"