TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Europa turėtų nupirkti mistralius?

2014 09 15 6:00
Rugsėjo 7 dieną Sent Nazere vyko demonstracija prieš mistralių perdavimą Rusijai, bet tuo pačiu metu vyko ir kita, kurios dalyviai kėlė priešingą reikalavimą. AFP/Scanpix nuotraukos

Tai būtų visai logiškas žingsnis Europai siekiant stiprinti savo užsienio ir gynybos politiką Rusijos grėsmės akivaizdoje, nors vargiai tikėtinas. Tuo metu Prancūzijoje prezidento sprendimas kol kas neperduoti Rusijai karo laivų "Mistral" sulaukė didžiulio priešiškumo.

Prancūzija pareiškė "pristabdžiusi" dviejų "Mistral" klasės jūrų desanto lėktuvnešių pristatymą Rusijai, bet nesiėmė jokių teisinių žingsnių kontraktui panaikinti. Prezidentas Francois Hollande'as iškėlė Maskvai dvi sąlygas: paliaubos ir politinis sureguliavimas Ukrainoje.

Iki neseno laiko Prancūzija nenorėjo nė girdėti apie tai, kad ši sutartis galėtų būti nutraukta, į bet kokį spaudimą atsakydavo, kad privalo gerbti pasirašytą sutartį. Galiausiai prezidentui F. Hollande'ui morališkai nebebuvo kur dėtis. Sprendimas padėjo jam išvengti kreivų žvilgsnių per NATO viršūnių susitikimą Velse bei pačiam žiūrėti prezidentui Petro Porošenkai į akis, nors savo šalyje jis sulaukė tik kritikos.

Apžvalgininkai sako, jog tai tipiška F. Hollande'o alchemija - jis norėjo pademonstruoti Europai, kad yra pasirengęs nukirsti sau ranką vardan jos interesų, bet drauge ir pasiliko daugybę atsarginių durelių atsitraukimui. Mat šis jo politinis pareiškimas neturi jokios įtakos nei "Mistral" statybai, nei pardavimui. Prancūzija vis dar tiki, kad pirmąjį laivą "Vladivostok" galės perduoti iki lapkričio 1 dienos, kaip ir planuota, jei tik Maskva imsis žingsnių padėčiai Ukrainoje sureguliuoti. Antrasis laivas "Sevastopol", kurį Rusija tikisi gauti kitais metais, statomas toliau.

Sutartį pastatyti Rusijai du "Mistral" laivus sudarė ne F. Hollande'as, o jo pirmtakas, centro dešiniųjų prezidentas Nicolas Sarkozy 2011 metais. Kontrakto vertė - 1,2 mlrd. eurų. Tokio masto sandorio gynybos srityje neturi nė viena kita Europos šalis. Prancūzijos valdžia pabrėžia sutarties nenutraukusi. Jei taip vis dėlto nutiktų, šalis turėtų sumokėti milžinišką sumą netęsybų ir grąžinti Rusijai jau sumokėtus šimtus milijardų eurų. Iš viso Prancūzijai tai kainuotų iki 2 mlrd. eurų, o vienas Rusijos karinis ekspertas "Kommersant" puslapiuose gąsdino, kad net ir visus 3 milijardus.

Ekonomika blogos būklės

Prancūzijos ekonomika išgyvena ne geriausius laikus. Darbo vietų praradimas ypač gąsdina tiek paprastus prancūzus, tiek valdžią. Naujausios prognozės nieko gera nežada: Prancūzijos biudžeto deficitas 2015 metais sieks maždaug 4,3 proc., Prancūzija nepajėgs jo sumažinti iki Europos Sąjungos (ES) reikalaujamų 3 proc. anksčiau nei iki 2017 metų.

Mistralis "Vladivostok" Sent Nazero statykloje.

Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas taip pat sumažino ekonomikos augimo perspektyvą ir šiems, ir kitiems metams: nuo 0,7 iki 0,4 proc. 2014 metais ir nuo 1,7 iki 1 proc. 2015-aisiais. Vis dėlto Prancūzija nepaprašė Briuselio keisti susitarimo taisyklių ir žada laikytis patvirtinto plano, pagal kurį 2015 metais sumažins valstybės išlaidas 21 mlrd. eurų ir nedidins mokesčių, o iki 2017-ųjų valstybės išlaidas apkarpys iš viso 50 mlrd. eurų. Prancūzijai jau kelis kartus nepavyko įgyvendinti biudžeto deficito mažinimo tikslų, nedarbas išlieka didelis, o augimas menkas. Rugpjūtį trys Prancūzijos ministrai atsistatydino dėl nesutarimų, kokia turi būti ekonomikos politika.

Šiukštu negąsdink Kremliaus

Siekiant sušvelninti smūgį, kurį patirtų Prancūzija, mistralius galėtų nupirkti Europos Sąjunga. Tai labai sustiprintų Europos išorės ir gynybos politiką. Tačiau apskritai toks pasiūlymas daugeliui atrodo labiau iš fantastikos srities. O pačioje Prancūzijoje F. Hollande'as pliekiamas iš visų pusių, jo sprendimas vadinamas didžiule klaida. Gąsdinama, kad Vladimiras Putinas parengs labai griežtą atsaką, ir jo padariniai Prancūzijai bus katastrofiški. O dar labiau gaila prarasti 300 darbo vietų Sent Nazero laivų statykloje Vakarų Prancūzijoje, kur mistraliai statomi.

Taip, kaip kadaise pavyko įkalti į galvas silpnai mastantiems žmonėms, kad Amerika Irake kariauja dėl naftos, lygiai taip dabar paplitęs įsitikinimas, kad Ukrainoje kaunasi Rusija ir Amerika, o Europa pasiduoda Amerikos diktatui. Šią propagandą Kremlius sėkmingai platina ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje. Kvailas europiečių antiamerikanizmas prie to labai prisideda.

Šis įsitikinimas skambėjo tiek kairiųjų, tiek dešinųjų pasisakymuose. Kairės partijos atstovai išdavyste vadino F. Hollande'o sprendimą dėl mistralių ir Prancūzijos pavergimu, kai pavergėjai yra Jungtinės Valstijos bei NATO. Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen, didžioji V. Putino draugė ir gerbėja, ne kartą gyrusi jo politiką, skundėsi tais pačiai žodžiais - kad Prancūzija paklūsta JAV diktatui, ir pabrėžė milžinišką nuostolį, kurį patirs Prancūzija. Dar kažin kokių partijėlių atstovai aiškino, kad šis F. Hollande'o sprendimas yra savižudiškas prancūzų gynybos pramonei. Mistralius statantys Sent Nazero darbininkai buvo priblokšti ir, kaip pranešama, įtūžę, o vietos profesinė sąjunga pareikalavo, kad antrasis laivas būtų baigtas statyti.

Jūreiviai mokosi

Šią vasarą į Sent Nazero uostą Atlanto vandenyno pakrantėje atvykę maždaug 400 Rusijos jūreivių mokėsi valdyti prancūzų pastatytą karo laivą „Vladivostok“. Jie sulaukė didžiulio vietinių dėmesio, bet laikėsi tyliai, niekur nekišo nosies, nes Ukrainos krizė jau buvo įsisiūbavusi. Šiomis dienomis Rusijos jūreiviai turėjo dalyvauti 9 dienų trukmės "Vladivostok" bandymuose, bet jie buvo atidėti. Tiesa, pranešta, kad ne dėl padėties Ukrainoje, o dėl techninių kliūčių.

Antrasis laivas "Sevastopol" turi būti perduotas Rusijai 2015 metais. Jis bus dislokuotas aneksuotame Kryme, kur Rusija pagal sutartis su Ukraina turėjo teisę laikyti savo Juodosios jūros laivyną drauge su Ukrainos laivynu. Dabar Ukrainos laivyno ten nebėra, bet bus rusų valdomas prancūzų mistralis. Nė viename laive nebus prancūzų karinės įrangos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"