TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Europos Sąjungoje atsiras naujos sienos?

2014 09 17 6:00
Užeiga Glazge, prieš referendumą pasivadinusi "Taip" baru. AFP/Scanpix nuotrauka

Valstybių byrėjimas kelia nerimą Europos Sąjungos (ES) šalininkams, suprantantiems, kad jos po vieną globaliame pasaulyje neišgyvens. Škotijos nepriklausomybė gali atverti maišą, iš kurio pasipils Katalonija, Baskija, Korsika, Flandrija, Venetas, Pietų Tirolis...

Niekas nenori užimti viešos pozicijos, kuri galėtų paveikti ketvirtadienio referendumo Škotijoje rezultatą. Dažniausiai sakoma, kad tai tik Škotijos ir likusios Jungtinės Karalystės reikalas. Tačiau privačiai prasiveržiantis europietiškas instinktas aiškiai pasisako prieš valstybių subyrėjimą. Visas Europos projektas grindžiamas tuo, jog globalėjantis pasaulis reikalauja, kad šalys vis labiau atsisakytų suverenumo ir vis daugiau integruotųsi. Tie, kuriems Europos projektas svarbus ir kurie supranta jo reikšmę, taip pat ir Lietuva, nieku gyvu nepalaiko Škotijos, Katalonijos bei kitų regionų siekio atsiskirti.

Prieš kelerius metus dabar iš posto pasitraukiantis ES Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy sakė, kad "kylanti nacionalizmo banga - didžiausias Europos Sąjungos priešas". "Kiekvienoje valstybėje narėje yra žmonių, tikinčių, kad jų šalis gali išgyventi viena globalizuotame pasaulyje. Tai melas... homogeniškos valstybės laikai praėjo", - kalbėjo jis.

Teisiniai būdai

ES sutartyse nieko nepasakyta, kas būna, kai valstybė narė suyra. Tačiau Briuselis yra pareiškęs, kad nepriklausoma Škotija negalės automatiškai likti ES narė, turės iš naujo pradėti stojimo procesą. Atsiradusioje naujoje valstybėje ES sutartys negalios.

Škotijos nacionalinės partijos lyderis Alexas Salmondas, vadovaujantis judėjimui už nepriklausomybę, aiškina, kad derybos su ES dėl narystės truktų vos pusantrų metų. Mat Škotija yra priėmusi ES įstatymus, todėl jai galėtų būti taikoma 48 straipsnyje numatyta Įprasta peržiūrėjimo procedūra (Ordinary Revision Procedure). Tačiau norint pasinaudoti šiuo straipsniu reikia visų valstybių narių pritarimo, o Ispanija, stebinti, kuo baigsis nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje, greičiausiai nepritars jokiai procedūrai, kuri palengvintų škotų kelią. Kur kas labiau tikėtina, kad Škotija turės teikti stojimo į ES prašymą pagal 49 straipsnį. Sunku įsivaizduoti, kaip Škotija galėtų pradėti derybas dėl narystės, jei iki 2016-ųjų kovo ji vis dar derėsis dėl nepriklausomybės sąlygų su visa likusia Jungtine Karalyste.

Daug škotų mano, kad tvarka, nusistovėjusi Jungtinėje Karalystėje, ir toliau galios Škotijoje. Bet taip nėra. Į daugybę svarbių klausimų nepriklausomybės agitatoriai nieko neatsako. Ar Škotija bus atleista nuo įsipareigojimo įsivesti eurą? Ar nepriklausoma Škotija, taip pat kaip Jungtinė Karalystė, susigrąžins dalį savo įmokos į ES biudžetą? Kitos šalys gali sakyti, kad tai nesąžininga pirmenybė naujai narei. Ar nepriklausoma Škotija panorės priklausyti Šengeno zonai, kurioje nėra jokių sienų?

Kita vertus, būtų labai sunku nesuteikti Škotijai narystės ES. Ji jau turi demokratiškai išrinktą vyriausybę ir taiko bendros rinkos taisykles.

"Ne" kampanijos dalyviai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad Škotijos nepriklausomybė reikš ir visišką ekonominę nežinomybę. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Regionai nekenčia centrinės valdžios

Jei Škotija taps nepriklausoma, tai neabejotinai įkvėps visus kitus nacionalistus. Katalonai ketina balsuoti dėl savo nepriklausomybės praėjus porai mėnesių po Škotijos referendumo, nors Madridas perspėja, kad pagal Ispanijos Konstituciją referendumas bus neteisėtas. Katalonų pavyzdžiu gali pasekti baskai. O tada atsiriš visas maišas: Flandrija, Korsika, Venetas, Pietų Tirolis... Jei visi patrauks škotų pėdomis, kas apskritai ištiks ES? Ar ji bus valdoma? Ar naujosios valstybės bus dar godesnės savo suverenumo ir priešinsis bet kokioms didesnės integracijos pastangoms?

Separatistiniai judėjimai Europoje pradėjo stiprėti nuo aštuntojo dešimtmečio, kai valonams ir flamandams pavyko decentralizuoti Belgiją, Italija suteikė autonomiją Pietų Tiroliui, o Ispanija po Fransisco Franco mirties skatino savivaldą visoje šalyje - nuo Baskų krašto iki Kanarų salų ir Galisijos. Pastaraisiais metais internete buvo surengti neoficialūs referendumai dėl Pietų Tirolio ir Veneto nepriklausomybės. Galima pasakyti tik tiek, kad abiejuose regionuose jaučiamas labai stiprus pasibjaurėjimas Italijos valdžia, jos biurokratiniu aparatu.

1993 metais Čekoslovakija subyrėjo į Slovakiją ir Čekijos Respubliką, į dvi šalis, turinčias skirtingus pinigus. Slovakijai pradžia buvo gana skausminga, bet ji ėmėsi sunkių ekonomikos reformų, ir daug kas Škotijoje tai laiko sėkmės istorija.

Mes tave mylim, neišeik!

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas pirmadienį lankydamasis Škotijoje įspėjo, kad jei regionas balsuos už atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės, tai bus ne „separacija“, o „skausmingas santuokos nutraukimas“. „Tuomet kelio atgal nebeliks, nebus jokio pakartojimo. Tai galutinis ir negrįžtamas sprendimas, - tvirtino premjeras Aberdyne iki referendumo likus porai dienų. - Protu, širdimi ir siela norime, kad jūs liktumėte.“ Tai buvo viena įtaigiausių D. Camerono kalbų mėginant įtikinti regiono gyventojus nenutraukti 307 metus gyvuojančios sąjungos su Anglija.

D. Cameronas pažymėjo, kad nepriklausomybės šalininkams pasiekus pergalę iškiltų grėsmė škotų pensijoms ir jų naudojamai valiutai, būtų išardytos ginkluotosios pajėgos, o tarp Anglijos ir Škotijos atsirastų sienos, kurias „tikriausiai ne taip lengva būtų kirsti“. Premjeras taip pat teigė, jog už nepriklausomybę pasisakančios škotų vyriausybės pateikta ateities vizija yra „per gera, kad būtų tiesa“. „Nenoriu, kad Škotijos žmonėms būtų parduota svajonė, kuri išsisklaidys", - pabrėžė D. Cameronas. Jo žodžiais, stovyklos "Taip" pergalė padarytų galą šaliai, "visų mūsų vadinamai namais, kuriuos statėme drauge“.

Vakar trijų pagrindinių britų partijų lyderiai paskelbė bendrą pažadą suteikti Škotijos parlamentui daugiau galių, jei rinkėjai atmes nepriklausomybę. Jis pasirodė pagrindinio Škotijos laikraščio „Daily Record“ pirmame puslapyje su antrašte „Priesaika“. Tekstą pasirašė konservatorių premjeras D. Cameronas, opozicinės Leiboristų partijos lyderis Edas Milibandas ir ministro pirmininko pavaduotojas liberalas demokratas Nickas Cleggas.

Tūkstančiai žmonių Londono centrinėje Trafalgaro aikštėje taip pat ragino Škotiją likti. Žmonės mojavo Jungtinės Karalystės vėliavomis ir laikė užrašus: „Škotija, mes tave mylim, neišeik“. „Manome, kad vienybė yra geriau nei pasidalijimas, o bendradarbiavimas geriau nei konkuravimas“, – sakė miniai mitingo organizatorius, diktorius ir istorikas Danas Snow.

Surengta daugybė apklausų, ir jos pateikia skirtingus skaičius, bet visi rezultatai rodo, kad nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų yra beveik po lygiai, maždaug dešimtadalis Škotijos rinkėjų dar neapsisprendę. Taigi rezultatas tikrai balansuoja ties riba, ir niekas nežino, kuo baigsis balsavimas.

BBC, "The Financial Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"