TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar gali Ukrainos scenarijus pasikartoti Kazachstane

2014 08 11 6:00
Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai Rytų Ukrainoje pradėjo veikti prorusiški separatistai, imta spėlioti, kuri kita iš buvusių sovietinio bloko respublikų gali sulaukti nepageidaujamo Kremliaus dėmesio. Didelę dalį Kazachstano gyventojų sudaro rusų tautybės žmonės, todėl tam tikruose sluoksniuose būtent ši Centrinės Azijos valstybė minima kaip viena iš potencialių kandidačių.

Rusų separatistai Kazachstane jau yra mėginę nuo šalies atskirti vieną teritoriją. Prieš 15 metų Maskvos gyventojas Viktoras Kazimirčukas, Kazachstane vadovavęs rusų separatistų grupuotei, buvo suimtas ir nuteistas. Pasak tyrėjų ir saugumo pareigūnų, 1999-2000 metų sandūroje V. Kazimirčukas ir jo grupuotė „Rus“ planavo perimti šalies šiaurės rytų Oskemeno miesto, esančio netoli sienos su Rusija, administravimą. Grupuotė ketino prašyti Maskvos įtraukti teritoriją į Rusijos Federacijos sudėtį.

Kazachstano teismas atmetė ieškinį prieš V. Kazimirčuką. Savo sprendimą jie grindė tuo, kad iš 22 žmonių grupuotės 12 buvo Rusijos piliečiai, daugiausia jaunimas. Tuo metu, kai grupė buvo sulaikyta, jų ginkluotę sudarė keletas granatų, medžiokliniai šautuvai, automatiniai ginklai, Molotovo kokteiliai. Kai kurie vietiniai liudininkai tvirtino, kad V. Kazimirčukas ir dalis jo grupuotės miesto gatvėse atvirai pasakojo apie savo separatistinius planus.

V. Kazimirčuką šiaurinėje Kazachstano dalyje rėmė rusų etninė mažuma ir Rusijos vyriausybės pareigūnai. Rusijos ambasada Kazachstane kaltinamiesiems pasisiūlė pasamdyti advokatus iš Maskvos, prašyti Rusijos užsienio reikalų ir NVS reikalų ministerijos paramos ir netgi kreipėsi į Kazachstano prezidentą Nursultaną Nazarbajevą, kad šis grupuotei suteiktų malonę.

Stiprina savo poziciją šiaurinėse srityse

Kazachstano vyriausybei kurį laiką didelį nerimą kėlė rusų ir kazokų etninių grupių judėjimai šiaurinėje šalies dalyje. 1990-aisiais rusų nacionalistų „Lad“ ir kazokų grupuotės atvirai prabilo apie teritorijų atskyrimą ir prijungimą prie Rusijos. Maždaug trečdalis Kazachstano valstybės gyventojų tuo metu buvo rusų kilmės. Šiauriniuose šalies regionuose netoli Rusijos sienos jų koncentracija itin pavojinga. Daugelis tada tikėjo ir vis dar tiki, kad pagrindinė priežastis, kodėl 1997 metais prezidentas N. Nazarbajevas nusprendė perkelti šalies sostinę į Astaną, buvo siekis sutvirtinti Kazachstano šiaurinį regioną, kuriame rusų kilmės gyventojų skaičius buvo beveik toks pat kaip ir etninių kazachų. Nemaža dalis vyriausybės pareigūnų, kurie daugiausiai buvo etniniai kazachai, persikėlė dirbti į naująją sostinę.

Kazachstano suklestėjimą nulėmė naftos ir dujų klodai. /aboutkazakhstan.com nuotrauka

Šių metų kovo mėnesį, buvo išduotas oficialus įsakas, kad visi į Kazachstaną grįžtantys oralmanai įsikurtų šiaurinėse šalies srityse, kurios ribojasi su Rusija. (Oralmanais vadinami etniniai kazachai, kurie iki Kazachstano nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais gyveno svetur - daugiausia Kinijoje ir Mongolijoje). Manoma, kad šis valdžios sprendimas yra glaudžiai susijęs su įvykiais Rytų Ukrainoje. Kazachstano Migracijos reikalų komiteto atstovas šį įsaką aiškino tuo, kad tarp oralmanų populiarios pietinės sritys jau buvo tankiai apgyvendintos, todėl jiems apsigyventi geriausia būtų šiaurinėje šalies dalyje. Visgi neseniai įsakas buvo atšauktas ir dabar jie gali įsikurti bet kurioje iš 14 Kazachstano sričių.

Separatizmo tikimybė

Kazachstanas atlieka reikšmingą strateginį, ekonominį ir politinį vaidmenį Centrinės Azijos regione. Šalies ekonominį augimą daugiausia nulėmė naftos ir dujų eksporto didėjimas bei išaugusios pasaulinės naftos kainos. Ekonominės galia ir geografinė padėtis Kazachstanui sudarė sąlygas tapti labiausiai nuo Rusijos nepriklausoma regiono valstybe. Siekdamas didinti savo gamtinių išteklių eksportą, jis yra priklausomas nuo Rusijos naftotiekių infrastruktūros, tačiau alternatyvius naftotiekius ir dujotiekius siūlo Kinija ir Europos Sąjunga. Vis dėlto nusprendęs diversifikuoti savo išteklių eksportą ir apeiti Rusiją, Kazachstanas pakoreguotų ne tik dvišalius šių valstybių santykius, bet ir įgautų didesnės įtakos regione.

Nors nuo pat Kazachstano Respublikos susikūrimo santykių su Rusija negadino joks rimtesnis konfliktas, o vienas iš svarbiausių šalies užsienio politikos tikslų buvo integracijos su kaimyne didinimas, dabartinė chaotiška Rusijos užsienio politika yra sunkiai prognozuojama. Rusų tautybės žmonės sudaro apie ketvirtadalį Kazachstano gyventojų. Toks skaičius galėtų būti pakankamai didelis akstinas potencialiems neramumams šalyje kilti. Dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste N. Nazarbajevui didelė rusų etninės mažumos koncentracija kelia baimę, todėl prezidentas stengiasi per daug jų neprovokuoti.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"