TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar geriausios Amerikos dienos jau praeitis?

2011 03 09 0:00
Aptukusi ir aptingusi šiandienė Amerika.
LŽ archyvo nuotrauka

Tokį klausimą kelia ir į jį mėgina atsakyti populiarusis savaitraštis "Time", paskelbęs Fareedo Zakarios straipsnį tokiu pat pavadinimu.

"Esu amerikietis ne todėl, kad atsitiktinai gimiau Amerikoje, o todėl, kad toks mano pasirinkimas. Balsavau kojomis ir tapau amerikiečiu, nes myliu šią šalį ir laikau ją išskirtine", - taip pradeda savo straipsnį F.Zakaria. Tačiau jis prisipažįsta, kad dabartinė padėtis jį erzina, nes technologijų pažangai ir globaliai konkurencijai įgaunant pagreitį, amerikiečiai nesuvokia, koks jiems metamas iššūkis ir, nors šalyje netrūksta kalbų apie Kinijos šuolį, JAV vis dar laiko save svarbiausia pasaulio valstybe.

Kitų augimas

Taip, Jungtinės Valstijos tebeturi pačią stipriausią ekonomiką, pačią didžiausią kariuomenę, pačias dinamiškiausias ir aukštų technologijų bendroves bei pačias palankiausias sąlygas verslui. Tačiau už viską ši šalis turi būti dėkinga 6 ir 7 dešimtmečiais vykdytai politikai, kai buvo kuriama autostradų sistema, kai buvo investuojamos milžiniškos sumos į mokslą ir technologijas, taip pat į švietimą, kurio amerikiečiams pavydėjo kitos valstybės, ir į imigracijos politiką.

Dabartiniai šalies rodikliai jau verčia nerimauti dėl ateities. JAV mokiniai užima tik 17 vietą pasaulyje pagal gamtos mokslų išmanymą ir 25-ą - pagal matematikos žinias. Savo infrastruktūros kokybe JAV nusileidžia net 22 valstybėms užimdama tik 23 vietą ir tenkindamasi 27 vieta pagal gyvenimo trukmę. Užtat Amerika užima 18 vietą pasaulyje pagal sergančių diabetu ir pirmą - pagal nutukėlių skaičių. O juk dar prieš kelis dešimtmečius ji užėmė daug geresnę poziciją.

"Kai kuriose srityse mes tebepirmaujame, tik tuo jau nebesigiriame - namie turime daugiausia šaunamųjų ginklų, pas mus padaroma daugiausia nusikaltimų, jei lyginsime tik turtingas valstybes, ir dar tebeturime pačią didžiausią pasaulyje valstybės skolą", - rašo autorius ir pabrėžia, kad daugiausia šių permainų lėmė ne Amerikos klaidos, o tai, kad su ja ėmė varžytis kitos valstybės, tvirtai nusprendusios pralenkti JAV. Kinijai pakaks pasiekti, kad jos gyventojų pajamos būtų keturis kartus mažesnės nei amerikiečių ir Kinijos ekonomika pralenks Amerikos. Harvardo istorikas Niallas Fergusonas, parašęs knygą "The West and the Rest" ("Vakarai ir likęs pasaulis") teigia, kad svarbiausia, jog Azijos šalys perima "superprograminę įrangą", kuri pastaruosius 500 metų buvo slaptasis Vakarų ginklas. Ši "superįranga" - tai konkurencingumas, šiuolaikinis mokslas, įstatymo viršenybė, privati nuosavybė, šiuolaikinė medicina, vartotojų visuomenė ir darbo etika. Prie to dar reikia pridėti mokslo ir technikos revoliuciją, leidusią kardinaliai padidinti darbo našumą ir perkelti darbo vietas praktiškai į bet kurią kitą pasaulio vietą.

Kėdžių perstatinėjimas "Titanike"

Tačiau atrodo, kad Amerika nėra pasirengusi radikaliai prisitaikyti prie susidariusios padėties. "Permainas, dėl kurių šiuo metu ginčijamės, galima palyginti su kėdžių perstatinėjimu "Titaniko" denyje". Atrodo, kad ir Baracko Obamos pastangos išsaugoti ir net padidinti svarbiausių programų finansavimą patiria nesėkmę Kongrese, kuris nori pademonstruoti savo įtaką. Išlaidų mažinimas švietimui, mokslui, aviacijos dispečeriams, NASA, infrastruktūrai ir alternatyvios energijos šaltiniams, nesudaro sąlygų plėtotis ekonomikai, dar daugiau - kenkia jos ilgalaikiam augimui", - rašo "Time".

Toks trumparegiškas požiūris į ūkio problemas aiškinamas tuo, kad abiejų partijų politikai linkę eiti lengviausiu keliu - atakuoja programas, už kurių stovi įtakingiausi lobistai. Taip pat nei respublikonai, nei demokratai nė neužsimena apie mokesčių didinimą, nors be šio žingsnio neįmanoma pasiekti ilgalaikio fiskalinio stabilumo. Priežastis ta, kad Amerikos demokratija funkcionuoja per daug gerai: Amerikos politika nepaprastai jautriai reaguoja į gyventojų interesus, o rinkėjai suinteresuoti tik išsaugoti praeitį, o ne investuoti į ateitį. Todėl pirmiausia mažinamos biudžeto programos vaikams ir jaunimui.

Savo laiku ekonomistas Mancuras Olsonas, mastęs, kodėl po Antrojo pasaulinio karo laimėtoją Didžiąją Britaniją apėmė stagnacija, o Vokietija sustiprėjo, padarė tokią išvadą - gerai nusiteikusi Didžioji Britanija užmigo ant laurų ir susitelkė į pinigų skirstymą, o ne ūkio augimą. Tuo metu Vokietija reorganizavo visą savo sistemą ir pertvarkė ją šiuolaikiškiau.

Sėkmės pavojai

Amerikai sėkmė sukėlė aterosklerozę. Ji pernelyg didelė, kad pasiduotų krizei, ir pasaulis ja tebepasitiki. Tačiaus įsimetęs nematomas auglys tik didėja ardydamas visą sistemą.

Amerikai reikėtų dažniau paanalizuoti padėtį, į kurią ji pateko, ir suprasti, ko ji gali pasimokyti iš kitų valstybių. Tačiau šia tema amerikiečiai nemėgsta kalbėti. Jie tiesiog mažai galvoja apie išorinį pasaulį, mažai apie jį žino, o ir nenori žinoti. Tuo metu JAV ekonomikos jau nebegalima vadinti globalia, nes tik 10 proc. jos dirba eksportui. Todėl jei Amerika nori neprarasti savo įtakos, ji pirmiausia turi susidomėti tarptautiniais standartais ir konkurentais.

"Jei M.Olsonas teisus, būtina išsaugoti lankstumą, t. y. galimybę kurti ir likviduoti bendroves, priimti ir atleisti darbuotojus. Tačiau reikalinga ir vyriausybė, kuri palaikytų naujų technologijų ir infrastrūktūros kūrimą, kuri investuotų į ateitį ir naikintų neveikiančias programas. "Kai Franklinas Rooseveltas ėmėsi įgyvendinti savo "Naująjį kursą", jis kalbėjo apie "drąsų ir nuolatinį eksperimentavimą", taip pat uždarė programas, kurios neveikė. Tačiau šiuo metu visos valstybinės programos ir subsidijos atrodo taip, tarsi būtų amžinos", - rašo "Time".

Danija, Švedija, Norvegija ir Suomija parodė, kad turtingos demokratijos gali būti lanksčios. Šiose šalyse atvira rinkos ekonomika, deranti prie dosnių socialinių programų ir investicijų į ateities plėtrą. Žinoma, amerikiečių kompanijos taip pat labai efektyvios, tačiau to nepasakysi apie Amerikos vyriausybę. JAV

leidžia milžiniškas sumas gyvenamajam būstui subsidijuoti, žemės ūkiui ir sveikatos apsaugai, tai dažnai sukelia disproporciją ekonomikoje ir mažai kuo padeda ilgalaikiam augimui. Mokslui, technologijoms, inovacijoms ir infrastruktūrai išleidžiama per mažai pinigų, nors būtent tai lemia plėtrą ir kuria naujas darbo vietas.

"Tragedija ta, kad Vašingtonas tai žino. Dauguma respublikonų sovokia, kad būtina investuoti į svarbiausias sritis, o dauguma demokratų kalba, kad reikia apkarpyti socialines programas. Tačiau mūsų politinė sistema yra alergiška kompromisams ir pragmatiniams sprendimams. Gal tai ir yra mūsų didžiausia bėda, nes Amerikos senatas nefunkcionuoja, vietos valdžia virto tikru beprotišku skiautiniu, o politinė sistema nesugeba planuoti. Tačiau tas, kuris apie tai primena, išvadinamas nepatriotu", - rašo "Time".

"Amerikos tėvai kūrėjai buvo progresyvūs, kosmopolitiški žmonės, jie mokėsi iš savo klaidų ir bijojo smukimo. Todėl didžiąją dalį mūsų istorijos mes turtėjome, nes išsaugojome apdairumą. Užuot ilsėjęsi ant laurų, bijojome aptukti bei aptingti ir tai buvo didžiausias mūsų pranašumas. Praeityje nuosmukio baimė mums padėdavo tą smukimą įveikti. Tikėkime, kad tai bus ir šiandien", - baigia savo straipsnį F.Zakaria.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"