TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar gerumo judėjimai išgelbės pasaulį?

2014 01 02 6:00
Tokie liūtai dygsta visame Singapūre ir primena gyventojams, kaip malonu yra daryti gerus darbus. flicr.com nuotrauka

Įvairiose pasaulio šalyse populiarėja keistos organizacijos - vadinamieji gerumo judėjimai. Jų nariai stengiasi raginti ir įkvėpti žmones, jog šie nesitikėdami atlygio nepažįstamiesiems padarytų kokį nors paprastą gerą darbą. Pavyzdžiui, pakeltų ne vietoje numestą šiukšlę, nupirktų kam nors puodelį kavos ar užleistų vietą autobuse.

Vienas iš didžiausių tokių judėjimų veikia Singapūre. Singapūro gerumo judėjimas (Singapore Kindness Movement) - tai vyriausybinė organizcija, kurios tikslas yra skatinti paslaugų ir mandagų elgesį. Judėjimo vadovas Williamas Wan įsitikinęs, kad organizacijos veikla po truputį, bet užtikrintai keičia pasaulį. Singapūre jau pasikeitė požiūris į kai kurias socialines normas. Tarkim, žmonės pradėjo užleisti vietas autobusuose kitiems. Anksčiau toks elgesys čia nebuvo įprastas.

Panaši organizacija Atsitiktinių gerų darbų fondas (Random Acts of Kindness Foundation) veikia Jungtinių Amerikos valstijų Denverio mieste. Ją įkurti paskatino 1993 metų "žiaurumo vasara", kai vyko didžiuliai nusikaltėlių gaujų susišaudymai. Jų metu žuvo daugybė žmonių, viena auka buvo vos 10 mėnesių amžiaus. Fondas skatina gyventojus karts nuo karto prie atsitiktinio namo slenksčio anonimiškai palikti pintinę su maistu, nupirkti puodelį kavos eilėje laukiančiam žmogui ar kitaip maloniai nustebinti nepažįstamuosius. Organizacijos lyderiai neabejoja, kad jų veikla gali pakeisti žmonių mąstymą ir elgesį.

Noras maloniomis smulkmenomis džiuginti nepažįstamuosius yra įgavęs ir pasaulinį mastą. Singapūro, Denverio ir kitas panašias organizacijas, įsteigtas 23 skirtingose šalyse, vienija Pasaulio gerumo judėjimas (World Kindness Movement). Jis buvo įkurtas 1997 metais Japonijoje.

Dosniausi australai

1 dolerio banknotas, priklijuotas ant užkandžių automato, kam nors tikrai praskaidrins dieną. / kprifm.com nuotrauka

Įvertinti šių grupių daromą įtaką nėra lengva. Kiekvienais metais Labdaros fondas (Charities Aid Foundation) paskelbia vadinamą pasaulinį dosnumo indeksą. Jis apskaičiuojamas remiantis kasmetine apklausa, kurią atlieka Šveicarijos įmonė "Gallup". 147 šalys yra reitinguojamos pagal proporciją gyventojų, kurie savanoriauja, anonimiškai padeda nepažįstamiesiems arba reguliariai aukoja pinigus.

Pernai pirmąją vietą užėmė Australija, kur trečdalis gyventojų kiekvieną mėnesį užsiima savanoriška, visuomenei naudinga veikla, o du trečdaliai teigia, kad yra padėję nepažįstamajam arba paaukoję pinigų labdarai. Manoma, kad tokio dosnumo priežastys - praėjusiais metais Australijai skaudžiai smogę potvyniai. Pastebėta, kad šalyse įvykus stichinei nelaimei ar kitam skaudžiam įvykiui, gyventojai yra labiau linkę padėti vieni kitiems pinigais ar neatlygintinu darbu.

Tačiau pasauliniu mastu situacija yra visai kitokia. Pernai metais dėl pasaulinės ekonomikos krizės labdara užsiimančių ar savanoriaujančių žmonių sumažėjo keliais šimtais milijonų. Pagal praėjusių metų pasaulinį dosnumo indeksą, Singapūras iš 91 vietos nusirito iki 114. Šioje šalyje matuojamas "Kilnumo indeksas" taip pat rodo, kad vis mažiau singapūriečių yra linkę stebinti nepažįstamuosius kilniu elgesiu.

Empatiją reikia ugdyti

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios pagal dosnumo indeksą pernai nukrito iš pirmos vietos į penktą, akademikų komanda kuria programą, pagal kurią šalies mokyklose ruošiamasi mokyti užuojatos ir dosnumo. Jie mano, kad empatija, kaip ir bet koks kitas įgūdis, gali būti ugdomas ir tai veiksmingiausia daryti nuo mažų dienų. Šiuo metu gerumo, užuojautos ir gražaus elgesio yra mokoma 10 Viskonsino mokyklų. Projektas vis dar bandymo stadijoje, bet tyrėjai teigia, kad pirmieji rezultatai labai džiugina.

Tačiau kai kurie mano, kad šiais laikais atjautai ir dosnumui ir taip skiriama pernelyg daug dėmesio. Knygos "Pataloginis altruizmas" autorė Barbara Oakley teigia, kad šiandienos kultūroje altruizmas yra tapęs beveik šventu reiškiniu ir dauguma nemato neigiamų jo padarinių. Pasak jos, kitiems dažniausiai padedame iš narcisizmo, o žmonėms iš tiesų reikia visai kitko, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Dauguma gerumo judėjimų vadovų savo veiklą vertina gana realistiškai ir negalvoja, kad sugebės išspręsti visas žmonijos problemas. Tačiau gyvenimas susideda iš detalių. Ir net jeigu nesavanaudišką elgesį iš tiesų skatina tuštybė, malonios staigmenos ir geri darbai tikriausiai niekam nepakenks, o pasaulį padarys šiek tiek gražesnį.

Parengė Milda Baronaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"