TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Graikijos laukia Latvijos likimas?

2010 04 07 0:00
Reikalavimą mokėti mokesčius Graikijos stačiatikių bažnyčia vadina neetišku ir neteisingu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiuo metu Latvija yra labiausiai krizės nustekenta Europos valstybė. Tačiau panašaus likimo gali sulaukti ir Graikija. Gelbėdama šalį vyriausybė apmokestino net Graikijos stačiatikių bažnyčią.

2009 metų kovo viduryje Latvijos ministrų kabinetui ėmė vadovauti 38 metų premjeras Valdis Dombrovskis, o finansų ministro portfelis atiteko Einarui Repšei. Jie abu įvedė patį griežčiausią Europoje taupymo režimą, iš valstybinių įstaigų atleido tūkstančius žmonių, beveik 20 proc. sumažino atlyginimus policininkams, mokytojams ir kitiems darbuotojams, kuriems atlyginimas mokamas iš biudžeto. Vyriausybė uždarinėjo ligonines ir kaimo mokyklas, mažino pensijas bei išmokas vaikams ir kartu didino mokesčius. Tačiau valstybė vis vien nugrimzdo į gilią recesiją. Vien praėjusiais metais Latvijos BVP sumažėjo beveik 23 proc., o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiais metais BVP sumažės dar 4 procentais.

Už tai, kad Latvija nebuvo paskelbta bankrutavusia valstybe, ji turi dėkoti Briuseliui, Vašingtonui ir Šiaurės Europos šalims. Jų suteikta pagalba sudarė net 40 proc. Latvijos BVP. Dabar atrodo, kad jau artimiausioje ateityje tokių pat taupymo priemonių Europos Komisija bei Tarptautinis valiutos fondas gali pareikalauti ir iš Graikijos.

Tačiau, skirtingai nei Graikija, Latvija nebūdama euro zonos narė galėjo devalvuoti savo valiutą, tai padaryti Rygai siūlė ne tik Tarptautinis valiutos fondas, bet ir Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas. Latvija su tokiu pasiūlymu nesutiko, be to, tam prieštaravo Europos Sąjunga, o labiausiai Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija. Šios šalys sutiko padėti Latvijai tik su sąlyga, kad ji nedevalvuos lato. Šių valstybių įtaka Latvijai - didžiulė, nes jos kontroliuoja daugiau kaip pusę Latvijos bankų ir ekonomikos bumo metais dalijo kreditus, dažniausiai eurais, į kairę ir dešinę.

Tačiau iki šiol prieš nepaprastai griežtą taupymo režimą latviai protestavo palyginti mažai, nors šioje valstybėje politikais nepasitikima daug labiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje, todėl negalima atmesti prielaidos, kad socialinių neramumų dar gali kilti. Tuo metu graikai jau išėjo į gatves, nors euro zonos finansų ministrai dar tik rengia pagalbos Graikijai mechanizmą, tikėdamiesi, kad jis padės išgelbėti ir šią šalį nuo bankroto. Vis dėlto Briuselis mano, kad tokio "žiauraus" plano Graikijai neprireiks, nes joje dar yra iš ko mažinti biudžeto išlaidas ir šalis sugebės pati išbristi iš krizės. Kovo mėnesį Graikija sėkmingai išplatino valstybės obligacijas, tai šiek tiek prislopino dėl Graikijos kilusias aistras. Tačiau per balandį ir gegužę Atėnams dar teks pasiskolinti 20 mlrd. eurų.

Iki šiol dar nepaskelbta, kokią konkrečiai pagalbą Graikijai suteiks ES ir kiek jai padės atskiros valstybės. Vokietija jau pasisakė prieš greitos pagalbos Graikijai suteikimą, be to, kanclerė Angela Merkel linkusi siekti, kad iš euro zonos būtų galima pašalinti atskiras valstybes, turėdama galvoje Graikiją. Tiesa, A.Merkel žodžiais tariant, tai turėtų būti "paskutinė priemonė", jei šalis ir toliau nuolatos pažeidinės Mastrichto kriterijus, kurių privalo laikytis kiekviena euro zonos valstybė.

Graikijos vyriausybė sukdama galvą, iš kur dar galėtų gauti pinigų, nutarė apmokestinti net Graikijos stačiatikių bažnyčią, kuriai priklauso daugybė nekilnojamojo turto ir kuri iki šiol nemokėjo jokių mokesčių. Prieš pat Velykas Graikijos vyriausybė pranešė, kad nuo šiol Elados stačiatikių bažnyčia privalo pervesti į valstybės iždą 20 proc. nuo savo gautų pajamų ir 10 proc. nuo visų įplaukų. Graikijos bažnyčia laikoma turtinga. Ji per metus uždirba iki 20 mln. eurų, o savo sąskaitose bankuose laiko 150 mln. eurų. Tačiau Graikijos bažnyčios vadovas arkivyskupas Jeronimas tokį valdžios sprendimą vadina neetišku ir neteisingu, nors, kaip rodo apklausos, dauguma graikų linkę tam pritarti.

Elados stačiatikių bažnyčia Graikijoje turi valstybinės bažnyčios statusą. Kai 2009 metų spalį rinkimus laimėjo socialistų partija, jos vadovai savo 100 dienų programoje išvardijo ir kokių principų laikysis Bažnyčios atžvilgiu. Socialistai pareiškė, kad apmokestinta bus tik ta Bažnyčios nuosavybės dalis, kuri naudojama komerciniams tikslams. Tačiau dabar padėtis pasikeitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"