TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar gresia Kinijai "sovietinis sindromas"?

2010 02 11 0:00
Likus 100 dienų iki pasaulinės parodos atidarymo Šanchajuje kinai muša būgnus prie savo paviljono.
AFP/Scanpix nuotrauka

Spartus Kinijos kilimas verčia krizę išgyvenančius Vakarus vis labiau pripažinti Pekino tarptautinį vaidmenį. Lygiai taip pat Vakarai kadaise elgėsi su Sovietų Sąjunga.

Pastaruoju metu daug kalbama apie stulbinamus ekonominius Kinijos laimėjimus ir vis didėjančią šios komunistinės šalies įtaką tarptautinėje arenoje. Rusija jau susirūpino, kad jos rytiniai regionai iš esmės tapo žaliavų priedėliu Kinijai. Maža to, kaip rašo rusų spauda, kinų verslas veikia Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ankstyvojo europietiškojo kolonializmo metodais.

Pumpuoja išteklius.

Nuo 2007 metų abiejų valstybių prekybos balansas pasviro Kinijos naudai, tačiau Rusija ir toliau tiekia Kinijai naftą, spalvotuosius metalus, ir vis didesne apimtimi. Tai daugiausia daro valstybiniai tiekėjai, o smulkesnės privačios firmos eksportuoja kinams medieną.

Rusijos vyriausybė, siekdama įtikinti "Rosneft" vykdyti įsipareigojimus Pekinui, žengė precedento neturintį žingsnį - nuo 2009 metų gruodžio panaikino visus naftos iš rytinių šios valstybinės kompanijos telkinių muitus. Ekspertai mano, kad nuo šiol 100 proc. juose išgaunamos naftos keliaus į Kiniją. Dėl to Rusijos biudžetas šiais metais praras daugiau kaip 4 mlrd. dolerių. Taip Maskva subsidijuoja Kinijos ekonomiką.

Tolimuosiuose Rytuose keičiasi ir demografinė padėtis. Tiesa, kinų antplūdžio ten nėra. Rusijos migracijos tarnybos duomenimis, Tolimuosiuose Rytuose gyvena 31 tūkst. Kinijos piliečių - lašas jūroje tarp 100 mln. regiono gyventojų. Kinai daugiausia dirba miškų kirtimo ir statybos bendrovėse arba yra smulkūs verslininkai. Dažnas jų turi darbo vizas ir nesiekia ten įsikurti ilgesniam laikui. Vis mažiau kinų prašo Rusijos pilietybės arba teisės gyventi šioje šalyje. Jų tikslas - kuo greičiau visiškai išsemti gamtinius išteklius. Tačiau didesnių ekonominių perspektyvų Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire kinai nemato. Ir tai nenuostabu, nes jų pačių šalis nepaliaudama skelbia neįtikimus ekonominio augimo ir klestėjimo duomenis.

Sėkmės apsvaiginti

Gegužės mėnesį Šanchajuje rengiama pasaulinė paroda turi tapti

dar viena galimybe šlovinti Kinijos laimėjimus ir gerinti valstybės

įvaizdį tarptautinėje arenoje. Ta proga dienraštis "Le Monde" sugretino Kinijos deklaruojamą veržlumą su lygiai prieš pusę amžiaus prasidėjusia tokia pačia Sovietų Sąjungos triumfo epocha.

1959 metais Nikita Chruščiovas pažadėjo, kad SSRS aplenks Jungtines Valstijas. Tada prasidėjo galinga propagandos kampanija. Kremlius net įsteigė specialų skyrių, kuris turėjo teikti Vakarams statistiką, patvirtinančią socialistinės gamybos pranašumus. Iš to meto laikraščių matyti, kad niekas neabejojo, jog SSRS skirta būti didžiai XX amžiaus supervalstybei. Galiausiai Kremlius ir pats įtikėjo savo propaganda bei galybe. O štai neįtikimas Vakarų naivumas kelia tik nuostabą.

Septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečiais socialistinis lageris padarė didelį šuolį tarptautinėje arenoje. Jis atrodė dar įspūdingesnis Vakarų ekonominės krizės fone. Šį triumfo žygį nutraukė 1979 metų sovietų įsiveržimas į Afganistaną.

Tačiau dabartinė sinomanija yra kur kas stipresnė už buvusią sovietomaniją. Pastaraisiais metais jai leido įsitvirtinti tie patys mechanizmai, kurie padėjo aukštinti ir SSRS. Tai - statistikos akcentuojami pribloškiantys ekonominiai laimėjimai, Vakarams patraukli egzotiška kultūra ir gyvenimo būdas, didžiųjų valstybių palaikomas pozicijų stiprinimas tarptautinėje arenoje. Dabar jau banalu pranašauti, jog amžiaus viduryje Kinija taps pasaulio lydere. Tai įtikima dar ir todėl, kad Vakarai vėl patiria krizę.

Abipusis aklumas

SSRS ir komunistinė Kinija ėjo panašia kryptimi didelę XX amžiaus dalį. Net ir tada, kai jų keliai išsiskirdavo, abi šalys vykdė analogišką politiką, įkvėptą tos pačios ideologijos. Mao gniaužtai buvo ne mažiau kruvini negu Stalino, Deng Siaopingas kai kuo primena N.Chruščiovą, o kampanija, kurios Kinija griebėsi praėjusį dešimtmetį, kad pagerintų savo įvaizdį, primena SSRS veiksmus septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečiais. Nors tai nėra taisyklė, panašios sistemos gali lemti panašią politinę elgseną. Kad ir kaip apibūdintum Kinijos komunistų partiją, ji vis tiek išlieka totalitarinės prigimties.

Kinija, kaip ir SSRS, pretenduoja valdyti dalį pasaulio. Pekino nuomone, jam tai leidžia ekonominė galybė. Valstybę valdo viena partija, kuriai vadovauja vienodai išugdyti žmonės, kontroliuojantys ekonomiką ir skirstantys jos vaisius. Režimui svarbiausia yra valdžia, nes ji viską sprendžia.

Todėl visiškai pagrįstas klausimas, ar negresia Kinijai "sovietų sindromas", o šalies vadovams - tos pačios ydos, kurios atvedė SSRS prie kracho? Kinijos komunistai pernelyg pasitiki savimi ir režimo sėkmės statistika, o Vakarų lyderiams rūpi jų prekybos balansas ir deficitas. Dėl to Pekinas rizikuoja pamiršti trūkumus, būdingus kiekvienai socialistinei sistemai. Dėl tokio abipusio aklumo Kinija gali panūsti nueiti per toli. Kaip kadaise SSRS.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"