TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar griūva dangus virš Europos?

2012 02 23 8:58

Amerikiečių žurnalas "The Foreign Policy" svarsto, kad euro krizė smarkiai pakenkė Europos Sąjungos (ES) geopolitiniam svoriui pasaulyje. Bet ne viskas bus prarasta, jei per šiuos metus Senojo žemyno politiniai lyderiai sugebės įveikti finansinius sunkumus.

"The Foreign Policy" žurnalistai apklausė kelias dešimtis politologų, ekspertų ir mokslininkų, kurie priėjo vieną išvadą - ES galia, nepaisant tam tikrų užsienio politikos laimėjimų, smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, Tarptautiniame valiutos fonde Europos balsą užgožė Brazilija ir Kinija, europietė Christine Lagarde tapo fondo vadove tik dėl to, kad prieš balsavimą savo jėgų nesuvienijo augančių ekonomikų šalys.

Tarptautinės organizacijos ir plėtros fondai didžiausią dalį savo finansų gauna iš europiečių, o gynybos išlaidoms Europos valstybės vis dar skiria daugiau nei Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija kartu sudėjus. Be to, Senasis žemynas vaidina reikšmingą vaidmenį, kai reikia suvienyti pasaulio galias, kad būtų priimti kolektyviniai sprendimai.

Tačiau pats ES projektas nebeatrodo toks patrauklus ir vis mažiau Lotynų Amerikos ir Pietryčių Azijos valstybių įkvėpimo ieško ES biurokratiniuose labirintuose. Pernai Europoje bendros valiutos krizė užgožė svarbiausią tarptautinį įvykį nuo Berlyno sienos griuvimo laikų - arabų pavasarį. ES praktiškai nesugebėjo įvykdyti savo finansinių pažadų, baimindamasi imigrantų antplūdžio nesiuntė jokių paskatinimo signalų į Vidurio Rytus ir dėl savo žemės ūkio politikos praktiškai ignoruoja svarbiausią to regiono ekonomikos sritį bei gaminius.

Tuo metu krize Europoje puikiai pasinaudojo Kinija. Dvi milžiniškos autoritarinės valstybės Kinija ir Rusija seniai Senajame žemyne taikė taktiką "skaldyk ir valdyk", o ES narėms niekaip nepavyksta susiimti. Briuselis su Europos Komisija (EK) priešakyje lieka vienas kaip pirštas, kai tenka kovoti dėl vietos Kinijos rinkoje, nes ES narės linkusios užkalbėti Pekinui dantį ir palaikyti dvišalius santykius.

ES išlaidos gynybai mažėja ir vargu ar ateityje Europa pajėgs išlaikyti tokias milžiniškas pajėgas karštuose taškuose. Tai reiškia, kad savo pozicijas ji užleidžia ir karinėje srityje. Pagal Lisabonos sutartį buvo įsteigta bendra ES diplomatinė tarnyba, jos vadove tapo Catherine Ashton. Tačiau finansų krizė ir pinigų trūkumas lėmė tai, kad šie galios instrumentai lieka tinkamai neišnaudoti. Buvęs NATO vadovas Jaapas de Hoop Schefferis taikliai pastebėjo, kad valstybės taiko "selektyvią" diplomatiją, nuošalyje palikdamos Europos institucijas ir mažesnes valstybes. Niekam net nekyla klausimų, kad žemyno lyderė yra Vokietija. Tuo metu kita didžiausia Europos valstybė Prancūzija vykdo aktyvią, tačiau gana savarankišką užsienio politiką. Pavyzdžiui, Paryžius kivirčijasi su Ankara net nepastebėdamas, kad kenkia ES ir Turkijos bendradarbiavimui. Intervenciją į Libiją galima laikyti europiečių sėkme, tačiau ES tai buvo tiesiog katastrofa. 27 šalių blokas negali funkcionuoti, kai didžiausios jos narės nesugeba susitarti. Jungtinė Karalystė taip pat nepasiduoda Briuselio diktatui ir nenori, kad naujoji ES diplomatinė tarnyba atstovautų visoms Bendrijos narėms Jungtinėse Tautose ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.

Tuo metu Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojai skundžiasi tvyrančiu chaosu ir privilegijų dalijimu. C.Ashton, geriausia mokama moteris politikė pasaulyje, taip ir nesugebėjo tapti autoritetinga diplomatinės tarnybos vadove. Jos pavaldiniai piktinasi, kad buvę EK darbuotojai, sudarantys dalį ES diplomatų, gauna išskirtines sąlygas. Pavyzdžiui, kai kurie jų atsisakė dirbti bendroje darbo erdvėje ir pareikalavo atskirų kabinetų. Per pastaruosius devynis mėnesius 60 darbuotojų (4 proc. visų žmonių) neiškentė ir išėjo iš darbo, trys diplomatai atsisakė dirbti su C.Ashton.

"The Foreign Policy", "The Daily Telegraph", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"