TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar įmanoma išvalyti Fukušimą?

2011 12 09 5:00

Evakuacijos zona aplink Fukušimos-Daiči atominę elektrinę atrodo kaip po karo: apleisti miestai dūla ir griūva, o gyventojai neskuba grįžti. Daug kas Japonijoje apskritai abejoja, kad po branduolinės katastrofos ši vietovė kada nors atsigaus.

Futaba - modernus miestas-vaiduoklis. Jo mediniai namukai pradėjo smukti ir griūti, kai kovą gyventojai ėmė bėgti dėl atominės elektrinės, esančios miestelio pakraštyje. Žemės drebėjimo apgadinti stogai kiauri, pro juos lašantis lietus gadina viską, kas likę viduje. Užrašas ant dekoratyvinės arkos prie įvažiavimo į miestelį skamba sarkastiškai: "Branduolinė energetika: tinkamas supratimas užtikrina klestintį gyvenimą."

Apie 90 tūkst. japonų yra išvykę iš 20 kilometrų spindulio evakuacijos zonos, kurią užteršė radioaktyviosios dalelės. Kuriamas teritorijų valymo planas sutampa su visuomenės diskusijomis apie valstybės ateitį. Sudėtingiausia atsakyti, ar išvalius regioną žmonės galės čia saugiai gyventi. Dalis japonų skatina kibti į darbus ir įrodyti, kad Japonija ryžtinga, techniškai pajėgi valstybė. Jiems ši valymo kampanija - Japonijos atgimimo simbolis. "Tikiu, kad Fukušimą dar įmanoma išgelbėti. Tačiau evakuoti gyventojai turi susitaikyti su mintimi, jog tai neįvyks per jų gyvenimą", - sakė Tatsuhiko Kodama, Tokijo universiteto Radioaktyviųjų izotopų centro direktorius.

Tuo metu kritikai aiškina, kad Fukušimos prefektūros valymas gali būti vienas brangiausiai kainuosiančių Japonijos viešųjų darbų. Išlaidų būtų begalės, ekonomika pradėtų strigti.

Pirmieji vyriausybės žingsniai buvo sutikti nepalankiai: aplinkiniai regionai nepanoro saugoti tonų dirvos, nuvalytos nuo užterštų kiemų ir laukų. Ekspertai tvirtina, kad grįžti bus saugu tik tuomet, kai nuo tūkstančių pastatų bus nuvalytos radioaktyviosios daleles, o viršutinis dirvos sluoksnis pakeistas švariu. Greičiausiai reikės iškirsti visus miškus, augančius ant kalnų, o kalnus tikrąja to žodžio prasme teks nušveisti. Aplinkines teritorijas ištyrę radiacijos specialistai nustatė, kad tarša viršija tarptautines saugumo normas, žmonėms būtų kenksminga ten ilgai gyventi.

Po Černobylio nelaimės Sovietų Sąjunga nieko nevalė, o 300 tūkst. gyventojų iškraustė kitur. Tačiau japonai tokios prabangos negali sau leisti. Evakuacijos zona užima 3 proc. visos Japonijos teritorijos, salose susispaudę gyvena 127 mln. žmonių. "Mes, skirtingai nuo Černobylio atvejo, esame pasiryžę grįžti. Japonija turi valios ir technologijų tai padaryti", - teigė Toshitsuna Watanabe, vieno iš apleistų miestų Okumos meras. Be to, kai kurie pabėgėliai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, smarkiai prisirišę prie namų ir jų graudus pagalbos šauksmas randa atgarsį tūkstančių japonų širdyse.

Grįžimo idėjai nepritariantys gyventojai niurna tyliai. Vieni nenori grįžti, nes turi vaikų ir nerimauja dėl jų sveikatos. Kiti pyksta, kad valstybė veltui leis milijardus, be garantijų, kad po brangiai kainuosiančių darbų ten bus saugu gyventi. Vietos pareigūnų ir mokslininkų pareiškimai apie tai, kad ten kada nors vis tiek bus galima grįžti, regis, paremti tik viltimi. Niekas nežino, kokią įtaką sveikatai turi mažos radiacijos dozės.

Nacionalinė vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą išvalyti tik tuos namus, kurie patenka į evakuacijos zoną. Aplinkosaugos ministerija pažadėjo, kad per dvejus metus radiacijos lygis ten sumažės perpus. Tai lengva pasiekti, mat trumpai gyvuojantys izotopai patys suirs. Sunkiau atsakyti į klausimą, kiek prireiks laiko, kol radiacijos lygis nesieks milisiverto (mSv), juk reikės pašalinti izotopą cezį-137, kuris ilgus metus išlieka radioaktyvus. Tarptautiniai standartai numato, kad žmogui metinė apšvita, gaunama iš natūralių kasdienių šaltinių, negali būti didesnė nei 1 mSv. Kai kur evakuacijos zonoje radiacijos lygis jau siekia beveik 510 mSv per metus, tai beveik 25 kartus daugiau nei prieš evakuaciją. "Norint išgelbėti Fukušimą reikia ne tik pinigų ir pastangų, bet ir tikėjimo. Nėra jokios prasmės ką nors daryti, jei ten grįš gyventi tik seni žmonės", - pažymėjo T.Kodama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"