TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar įšaldytas Padniestrės konfliktas atšyla?

2016 02 17 6:00
Niekieno nepripažinta separatistinė Padniestrė yra 50 km pločio ir 220 km ilgio teritorija, nutįsusi palei rytinę Moldovos ir Ukrainos sieną bei pastaruosius 20 metų atkirsta nuo Europos.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Analitikai daugiau kaip 20 metų atsargiai kalbėjo apie potencialų Padniestrės konflikto atšilimą. Nors būta daug mėginimų jį sureguliuoti, tenka pripažinti, kad kai kurioms 5+2 taikos derybų dalyvėms (separatistinis regionas, Moldova, Ukraina, Rusija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei stebėtojos JAV ir Europos Sąjunga) status quo Padniestrėje dėl per jos sienas gabenamos kontrabandos yra tiesiog pernelyg naudingas.

Gal todėl į Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rumunijos vadovo Klauso Iohanniso praėjusių metų pavasario susitarimą sureguliuoti pabaigos neturintį konfliktą niekas nepanoro kreipti dėmesio. Nuo P. Porošenkos pasakytų žodžių praėjo beveik metai – konfliktas taip greitai neatšilo, bet Ukrainai pavyko šiek tiek sudrebinti separatistinio regiono status quo.

Anksčiau Kijevą ir Maskvą buvo galima vadinti gana sėkmingais partneriais sprendžiant Padniestrės klausimus. Viskas pasikeitė 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, okupavo Donbasą, o Ukrainos prezidentu tapo P. Porošenka. Iki tol vyravusią gana nuoseklią Kijevo užsienio politiką Padniestrės atžvilgiu pakeitė nuogąstavimai, jog separatistinis regionas šalia Ukrainos sienų tampa pagrindiniu tarptautinės politikos subjektu, skleidžiančiu Rusijos įtaką, o ateityje – galbūt ir agresiją. Tarptautinėje arenoje pasigirdus spėjimams, kad Kremlius ketina aneksuoti Pietų Osetiją ir Padniestrę, 2014 metų birželį buvo pasirašyta ES ir Moldovos asociacijos sutartis.

Kol kas nėra pagrindo manyti, jog Maskvą domina separatistinio regiono teritorija. Nors prorusiška Padniestrės valdžia nekart prašė būti prijungta prie Rusijos, Kremlius visus prašymus atmetė. Akivaizdu, kad Maskvai reikia Padniestrės dėl visai kitų priežasčių.

Pirmuoju P. Porošenkos žingsniu siekiant sudrebinti įsisenėjusį status quo galima laikyti įsaką, kuriuo jis nutraukė susitarimą leisti Maskvai per Ukrainos teritoriją siųsti savo karius į Padniestrę ir juos aprūpinti. Kaip spėjama, separatistinėje teritorijoje šiuo metu yra apie 1500 Rusijos „taikdarių“. Nors Moldova ir dauguma Vakarų Europos valstybių tvirtina, kad jų buvimas ten neteisėtas, Kremlius aiškina, jog vadinamoji 14-oji armija tiesiog saugo paliktą karinę įrangą.

Natūralu, kad Kremlius įsiuto, kai Rusijos „taikdariai“ buvo atkirsti nuo nuolatinio aprūpinimo. Maskvai liko du veikimo būdai – visiškai atitraukti savo karius iš Padniestrės arba aprūpinti juos per Kišiniovo oro uostą, ir Rusija pasirinko pastarąjį. Moldova netruko pasinaudoti savo pranašumu – pradėjo reikalauti, kad Maskva informuotų apie karių atvykimą prieš mėnesį. Spaudos šaltinių žiniomis, daugiau kaip 100 Rusijos piliečių buvo deportuoti iš Moldovos, motyvuojant abejonėmis, jog tai galbūt ne „taikdariai“.

Žibalo į ugnį įpylė ir Michailo Saakašvilio paskyrimas Odesos srities gubernatoriumi. M. Saakašvilis su savo komanda iškart pažadėjo stiprinti kontrolę Padniestrės pasienyje, kovoti su korupcija ir čia klestinčia didelio masto kontrabanda. Išgirdęs tokius pareiškimus Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas neištvėrė ir išvadino M. Saakašvilį kvailiu, „akivaizdžiu psichopatu“, kišančiu pagalius į seno konflikto ratus. Tačiau D. Rogozinas, ramindamas padniestriečius, kad jie gali pasikliauti Rusija, matyt, nepagalvojo, jog separatistiniam regionui šiuo metu iš tikrųjų skubiai reikia tvirto peties atsiremti.

Padniestrės užsienio prekybos apyvarta pernai, palyginti su 2014-aisiais, sumažėjo 25,6 procento. Eksportas smuko 14,7 proc., importas – 30,4 procento. Kai regiono ekonomika taip smarkiai priklauso nuo penkių pagrindinių prekybos partnerių – Rusijos, Moldovos, Ukrainos, Rumunijos ir Vokietijos, Padniestrės valdžia mažiausiai suinteresuota destabilizuoti santykius su dauguma iš jų. O kas vyksta aplink?

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodydavo vis daugiau spėliojimų, kaip aplink Padniestrę plėtosis geopolitinis žaidimas. Moldovoje ekspertai pranašauja tokią pat įvykių seką kaip Ukrainoje. Kišiniovas ir Kijevas baiminasi, kad Rusija gali pasinaudoti separatistiniu regionu kaip pretekstu naujai karinei intervencijai į Moldovą pradėti (taip prieš kelerius metus manė ir NATO). Prie šio dueto prisidėjo ir Rumunija. Ji paskelbė, kad planuoja modernizuoti turimą karinę techniką. Bukareštas nori būti pasirengęs duoti atkirtį galimiems Maskvos manevrams šalia savo sienų, tik jo užnugarį, priešingai nei Moldovos, saugo ir NATO.

Tokią nervingą Rumunijos poziciją galima suprasti – ji vienintelė ES ir NATO narė, turinti ilgiausią sieną su Ukraina ir ne itin nutolusi nuo Krymo bei Donbaso. Sunku užginčyti, kad Maskva Juodosios jūros regione įbaugino visus žaidėjus, tačiau ar ji tikrai planuoja „atšildyti“ Padniestrės konfliktą? Kiek Rusijai tai naudinga?

Toks scenarijus vis dar vargiai tikėtinas. Svarbu žinoti, kad Rusija nėra pripažinusi Padniestrės nepriklausomybės ir, tikėtina, neketina to daryti ateityje. Prisiminkime bergždžius regiono bandymus įsilieti į Rusijos Federaciją. Visa tai įrodo, kad Maskva naudoja Padniestrę kaip svertą kitiems strateginiams tikslams. Kremliui ji yra tarsi koja tarpdury į ES ir NATO. Griežtos taisyklės, draudžiančios esant tokioms aplinkybėms įsilieti į NATO, žinoma, nėra, bet kažin ar Aljanso narės tam pritartų. Kam Rusijai pilti žibalą į Padniestrės konflikto ugnį, jeigu regiono status quo jau ilgą laiką leidžia išlaikyti Moldovą posovietinėje erdvėje?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"