TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar išgyventų Vokietija be imigrantų

2012 06 28 6:04

Vokietija be tikros itališkos picos, be kebabų, vokiško kraujo neturinčių futbolininkų? Neįsivaizduojama? Neseniai pasirodžiusi dviejų kairiųjų pažiūrų "Frankfurter Rundschau" dienraščio žurnalistų Pitto von Bebenburgo ir Matthiaso Thieme knyga "Vokietija be užsieniečių. Scenarijus" skaitytojams - tam tikras protinis eksperimentas, atvedantis prie minties, kad Vokietija be užsieniečių žlugtų.

Knygos autoriai klausia, kad nutiktų, jei visi Vokietijoje gyvenantys ir vokiško paso neturintys žmonės būtų išsiųsti iš šalies? Ir atsako: Vokietijos ekonomika ir kultūra nusiristų į bedugnę. Iškeliavus 7 mln. (8,8 proc.) gyventojų atsivertų didelės spragos senelių priežiūros, gastronomijos, futbolo, universitetų, automobilių pramonės, žodžiu, visose srityse. Juk šiandien vienas iš aštuonių berlyniečių, vienas iš keturių Frankfurto gyventojų neturi Vokietijos paso.

Mario Gomezas, Lukas Podolskis, Sami Khedira, Jerome'as Boatengas. Jei Vokietijai reikėtų didėjančios kultūrinės ir nacionalinės įvairovės simbolio, sunku būtų rasti kitą tokį įspūdingą pavyzdį kaip egzotiški Vokietijos nacionalinės vienuolikės, skinančios pergales dabar vykstančiame Europos futbolo čempionate, vardai. Šiuo atveju įvairovės modelis veikia puikiai: ispanų, lenkų, tunisiečių ir ganiečių kilmės žaidėjai darniai, "koja kojon" siekia bendro tikslo.

Vokiečiai nenori imigrantų

2010 metais, kai pasirodė Vokietijos socialdemokrato ir buvusio Vokietijos banko Vykdomosios tarybos nario Thilio Sarrazino kontroversiškas bestseleris "Vokietija naikina pati save", dienraštis "Berliner Morgenpost" atliko visuomenės apklausą. Jos rezultatai atskleidė, kad mokyklose, gatvėse, biuruose, kur darnios visuomenės mechanizmo "nepatepa" šlovė ir turtas, daugianacionalė Federacinė Respublika nėra jau toks besąlygiškas laimėjimas.

Paaiškėjo, jog daugiau kaip pusė vokiečių pritaria T.Sarazzinui, kad imigrantai kalti dėl nesėkmingos integracijos, nes dažnas integruotis net nemėgina. Jie tampa vis sunkėjančia našta valstybei, mat yra labiau linkę gyventi iš socialinės pagalbos nei iš savo darbo. Todėl vokiečiai ir norėtų griežtos imigraciją ribojančios politikos. Atliktas tyrimas parodė, kad 30 proc. šalies piliečių pritaria teiginiui, jog "pritrūkus darbo vietų Vokietijoje gyvenančius užsieniečius reikėtų išsiųsti į tėvynę". Apie 18 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad balsuotų už T.Sarazziną, jei šis įsteigtų savo partiją. 

Vokietija be užsieniečių?

Nors prielaida, kad būtent Vokietija galėtų taip viešai demonstruoti savo priešiškumą užsieniečiams, atrodo absurdiška, P.von Bebenburgas ir M.Thieme nusprendė sukurti scenarijų "Vokietija be užsieniečių" ir pavaizduoti, kokių pasekmių tokiu atveju sulauktų Vokietija. Žurnalistai rėmėsi faktais, statistika ir žinomų mokslo institucijų atliktais tyrimais, kurie taip pat patvirtino, kad dauguma vokiečių įsitikinę, jog užsieniečių jų šalyje - per daug. 

Savo knygos pirmoje dalyje autoriai pateikė ekonomistų, politikų ir viešų asmenų kalbas bei svarstymus, kas nutiktų, jei vyriausybė įvykdytų dešiniųjų ekstremistų reikalavimą "užsieniečiai - lauk". Antroje dalyje jie aprašė įvairias fiktyvias, įsivaizduojamas situacijas Vokietijoje be užsieniečių ir be didelės dalies vokiečių, palikusių gimtinę iš solidarumo arba todėl, kad susidarius tokioms aplinkybėms tėvynėje jautėsi nejaukiai, arba patys buvo susiję santuokos ar kitokiais ryšiais su išvarytais užsieniečiais. Taigi įgyvendinus scenarijų "Vokietija - vokiečiams" visos iš mokesčių gaunamos pajamos sumažėtų 50 mlrd. eurų, valstybės biudžetas - dar 25 milijardais, o būtent tokia suma šiuo metu skiriama Šeimos, Švietimo, Ekonomikos ir Mokslo ministerijoms.

Knygos autoriai tvirtina, kad teiginys, esą Vokietijoje gyvenantys užsieniečiai sekina šalies finansus, yra neteisingas. Tiesa, užsieniečiai moka mažesnius mokesčius nei vietos gyventojai (atitinkamai 7400 ir 10 800 eurų per metus), bet jie gauna ir mažesnes pensijas bei pašalpas. Kadangi darbingų migrantų nuošimtis jau dabar yra didesnis už darbingų vokiečių nuošimtį, kai kurios ūkio šakos atsidurtų prie žlugimo ribos. Taip nutiktų, pavyzdžiui, slaugos, amatų ir viešojo maitinimo sektoriams, nes jie prarastų daugiau kaip penktadalį savo darbuotojų. Didelę darbo jėgos trūkumo problemą tektų spręsti tik autokratine darbo politika, priverčiant bedarbius teikti valymo paslaugas.

Migracijos ir pabėgėlių biuro prezidentas Manfredas Schmidtas žurnalistams patvirtino, kad ekonomikos nykimas turėtų skaudžių pasekmių asmeniniam vokiečių gyvenimui: bendrasis vidaus produktas tuoj pat sumažėtų maždaug 8 proc., arba 150-200 mlrd. eurų per metus. Ir tai, M.Schmidto nuomone, reikštų, kad vokiečiai nuskurstų, Vokietijos ateities perspektyvos konkurencingoje pasaulinėje ekonomikoje nublanktų, o pensinį amžių tektų pailginti iki 67 metų.

Knygos autoriai tiesiog mėgaujasi galėdami paneigti mitą, esą iškeliavus Vokietijoje gyvenantiems užsieniečiams sumažėtų nusikalstamumas. Jie tikina, kad įvyktų priešingai, nes nusikalsti linkę asmenys paprasčiausiai pasirinktų kitus taikinius, greičiausiai pagyvenusius ir neįgalius žmones.

Politinės pasekmės

Danielis Cohn-Benditas, Prancūzijoje gimęs vokietis, atstovaujantis Prancūzijai Europos Parlamente, pats puikus integracijos pavyzdys, mano, jog antros ir trečios kartos imigrantai, kuriems pagal šį scenarijų būtų leista likti, nesitaikstytų su savo šeimų iškeldinimu. Jis pranašauja, kad Vokietijoje kiltų pilietinis karas, o šalies tarptautinės pozicijos būtų nepataisomai pažeistos.

"Vokietija tuoj pat būtų išmesta iš Europos Sąjungos už Lisabonos sutarties sąlygų pažeidimą. Valstybė taptų izoliuota, jai būtų taikomos ekonominės sankcijos - nutraukiamas eksportas iš Vokietijos", - aiškino D.Cohn-Benditas. Užsienio firmos su savo darbuotojais išsikraustytų, reitingų agentūros dėl sumažėjusio pasitikėjimo vyriausybe nurėžtų Vokietijai reitingus, todėl biržos patirtų krachą.

Be to, kaip teigia leidinio autoriai, radikalių vokiečių lauktų netikėtumas, nes dauguma "užsieniečių" tokie nėra. Statistikos valdybos duomenimis, 8,3 mln. naujųjų vokiečių turi Vokietijos piliečio pasą, nors atrodo egzotiškai.

Knyga baigiama interviu su rašytoju Guenteriu Wallraffu, kuris šią fiktyvią prielaidą pavadino siaubinga. "Tai kraupus mokslinės fantastikos scenarijus, nuo kurio turėtume gelbėtis patys. Kasdienė rutina ir viešasis gyvenimas taptų nepakenčiami. Blogiausia, kad tarp mūsų gyventų sarazzinų. Jau geriau nusišaučiau", - pareiškė rašytojas.

Per metus nužudomi 9 imigrantai

Knyga "Vokietija be užsieniečių" sulaukė daug dėmesio. Savaitraštis "Focus" parašė, kad ji pasirodė pačiu laiku, nors autorių pateiktas scenarijus greičiausiai taip ir liks tik fantazijos vaisius.

Tačiau patirtimi rėmęsi žurnalistai priminė, kad atėjus sunkmečiui pirmiausia suveši priešiškumas užsieniečiams. Juk patys vokiečiai dar neseniai nedrįso nė pagalvoti, jog neapykanta kitataučiams jų šalyje gali būti tokia didelė, kad dėl to nužudomi net devyni užsieniečiai per metus.  

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"