TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Juodkalnija bus paskutinė NATO narė?

2016 05 26 6:00
Gegužės viduryje vyko oficiali NATO priešraketinės gynybos bazės atidarymo ceremonija Redzikove prie Slupsko, Lenkijoje. Reuters/Scanpix nuotraukos

Netrukus NATO pasveikins naujausią savo narę – mažytę Balkanų valstybę Juodkalniją. Jos priėmimas dar labiau pabrėžia šio Vakarų gynybinio Aljanso svarbą tokiu metu, kai įtampa Europoje auga.

Sprendimas priimti Juodkalniją dar turi būti ratifikuotas visų Aljanso narių sostinėse. Pasak ekspertų, Juodkalnijos indėlis į kolektyvinę gynybą, atvirai kalbant, bus gana ribotas. Mažai gyventojų turinčioje šalyje yra tik kiek daugiau nei 2 tūkst. aktyvią tarnybą atliekančių kariškių. Tačiau, kaip pabrėžia NATO, Juodkalnija pasiuntė savo pajėgas į misiją Afganistane ir suteikė finansinę pagalbą šios šalies saugumo pajėgoms. Be to, Juodkalnija atlieka konstruktyvų vaidmenį Vakarų Balkanų rajone. Tai nuoroda į dar vieną pastebimą Juodkalnijos, kaip NATO narės, vertę. Po kruvinų Balkanų karų NATO po truputį priima po savo skvernu naująsias regiono demokratijas, įtvirtindama didesnį saugumą įtampos kupiname pietrytiniame flange.

Beldžiasi į duris

NATO plėtra po šaltojo karo laikų buvo labai intensyvi. Pradžioje ši organizacija turėjo tik 12 narių, bet griuvus Berlyno sienai plačiai atvėrė savo duris, o kiek vėliau sustojo. Priėmusi Juodkalniją, NATO iš viso vienys 29 nares. Savo eilės dar laukia dvi šalys – Makedonija bei Bosnija ir Hercegovina, kurioms pasiūlytas vadinamasis narystės veiksmų planas.

Bosnijos ir Hercegovinos statusas neišspręstas, kol šalis nesutvarkė kai kurių klausimų, susijusių su karinio turto nuosavybe, o Makedonija negali tapti nare dėl Graikijos prieštaravimų. Graikija nesutinka su pačiu šalies pavadinimu, sutampančiu su vieno jos regiono pavadinimu. Tuo metu Gruzija glaudžiai bendradarbiauja su NATO nuo 1994 metų, bet jos narystei kategoriškai prieštarauja Rusija, jau atplėšusi nuo šios mažos Kaukazo valstybės dvi teritorijas – Abchaziją ir Pietų Osetiją. Gruzija nuolat girdi patikinimą, kad durys į NATO jai neužtrenktos, bet jokių konkrečių Aljanso sprendimų nesulaukia. To, matyt, nebus ir per viršūnių susitikimą šią vasarą Varšuvoje.

JAV karys savo "Humvee" šarvuotyje per NATO pajėgų integravimo vadavietės atidarymo ceremoniją Vilniuje 2015 metų rugsėjį.

Ukrainai taip pat pažadėta, kad vieną dieną ji galės tapti NATO nare. Tačiau ten vyksta karas, šalis dar labai toli nuo NATO reikalaujamų kriterijų, nors gyventojų palankumas šiai gynybinei Vakarų organizacijai yra labai išaugęs būtent po Rusijos agresijos.

Naujų narių NATO gali sulaukti šiaurėje. Didėjantis Rusijos karinis aktyvumas skatina vis glaudesnius Aljanso gynybinius ryšius su Švedija ir Suomija, bet nė vienoje šių šalių nėra sutarimo narystės NATO klausimu. Švedija linkusi manyti, kad ji gali įgyvendinti savo tikslus stiprindama praktinį bendradarbiavimą su NATO.

Grįžimas prie šaknų

Naujai situacijai Europoje susiklosčius, kaip niekada išryškėjo, kad NATO ir po šaltojo karo turi prasmę. Vis didėjantis Rusijos agresyvumas, ypač Krymo užgrobimas ir karas Rytų Ukrainoje, privertė NATO grįžti prie savo ištakų – teritorinės narių gynybos.

Daugelį metų vykdžiusi operacijas prieš sukilėlius Balkanuose ir Afganistane, NATO iš naujo turi rengtis ginkluotam konfliktui su Rusija, bent jau svarstyti tokią galimybę. Šiuo metu NATO prioritetas yra Baltijos šalių ir Lenkijos gynyba.

Tačiau Rusijos karas Ukrainoje atskleidė ir rimtų NATO karinės galios trūkumų. JAV karo ekspertai buvo nustebę matydami, kokią elektroninę įrangą Rusija naudoja mūšio lauke Ukrainoje.

Naują impulsą debatams apie tai, kaip karinių išlaidų našta, dabar krintanti ant JAV pečių, turėtų būti paskirstyta tarp Aljanso narių, suteikė Donaldo Trumpo kandidatavimas į JAV prezidentus. Šis pretendentas kelia abejonių dėl NATO reikalingumo ir daugumą Vašingtono sąjungininkių vadina išlaikytinėmis.

Kai kurios NATO narės Europoje ėmėsi didinti savo indėlį į gynybą, bet daugeliui kitų reikėtų dar pasistengti. Tad, ko gero, iš tiesų pats laikas Aljanso narėms susitikti šią vasarą Lenkijos sostinėje.

Lenkija buvo viena svarbiausių sovietų sudaryto ir vadovauto Varšuvos pakto narių. Dabar ji yra ištikima ir tvirta NATO narė, trokštanti nuolatinių NATO bazių savo žemėje.

JAV oro pajėgų "F-15 Eagle" naikintuvas karinėje bazėje Lielvardėje, Latvijoje.

Tokie ketinimai, kaip ir tolesnė NATO plėtra, labai siutina Maskvą. Tai, kad NATO viršūnių susitikimas rengiamas taip arti jos, Kremlių suerzins dar labiau.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

Apie NATO trumpai

* įkurta 1949 metais, kad atremtų pokario komunizmo ekspansiją, Sovietų Sąjungai siekiant didinti savo įtaką Europoje;

* pradžioje turėjo 12 narių: Belgiją, Daniją, Prancūziją, Islandiją, Italiją, JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Liuksemburgą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją;

* NATO išsiplėtė narėmis tapus Graikijai ir Turkijai 1952 metais ir Vakarų Vokietijai prisijungus 1955-aisiais, Ispanija įstojo 1982 metais. Ir tada, ir dabar NATO karinė galia remiasi JAV;

* Čekija, Vengrija ir Lenkija buvo pirmos buvusio Varšuvos pakto šalys, 1999 metais tapusios NATO narėmis;

* šiuo metu NATO vienija 28 nares: 2009 metais priimtos Albanija ir Kroatija, 2004-aisiais – Estija, Latvija, Lietuva, Slovėnija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija;

* narystės siekia Gruzija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"