TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Kroatija džiaugsis naryste ES?

2013 01 15 5:57
Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad narystė ES neišgelbės Kroatijos nuo recesijos. /AFP/Scanpix nuotrauka

Šių metų liepos 1 dieną prie Europos Sąjungos (ES) prisidės dar viena valstybė - ekonominių sunkumų slegiama Balkanų šalis Kroatija.

Kroatija - Pietų Europos valstybė, kuriai būdingos visą regioną kamuojančios ekonominės bėdos. Kroatija, kaip ir ekonomiškai stipresnės Italija bei Ispanija, kenčia nuo euro zonos skolų krizės, ekonominės recesijos ir didelio nedarbo. Kroatai tikisi, kad dešimties metų pastangos siekiant įsilieti į bendrą Europos rinką nenueis veltui - šalies ekonomika atsigaus, o prekyba suklestės. Kroatija - tik antra buvusios Jugoslavijos valstybė, tapsianti Bendrijos nare. 2004-aisiais prie jos prisidėjo šiuo metu ekonomikos recesiją išgyvenanti Slovėnija.

Londono ekonomikos mokyklos Pietryčių Europos politikos ekspertas Jamesas Kir-Linsday sako, kad "Kroatijai pasisekė, nes ji turi gerų draugų tarp galingiausių Europos valstybių". Eksperto nuomone, Kroatija paliko gerą įspūdį Vokietijai ir Austrijai, todėl šios šalys tvirtai remia Kroatijos narystę ES. Jos gynė Kroatiją bei atlaidžiai žiūrėjo į šalį kamavusius ir dar tebekamuojančius sunkumus. J.Kir-Linsday pažymi, kad Kroatijos narystė - ES plėtros į Vakarų Balkanų šalis rezultatas. "Misija įvykdyta. Daugiau sąlygų Kroatijai nekeliama", - sakė Pietryčių Europos politikos ekspertas.

Ekonominės problemos

Vienas svarbiausių iššūkių Kroatijai - ekonomikos augimas. 2008 metais prasidėjusi finansų krizė nustūmė Kroatijos ūkį į recesiją. Eurostato ir Europos Komisijos archyvo duomenimis, praėjusiais metais Kroatijos ekonomika susitraukė 1,9 proc., o nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas - 17,3 procento. Ją Bendrijoje "lenkia" tik euro zonos skolų krizės kamuojama Graikija ir Ispanija.

Kroatijos ekonomika gerokai priklauso nuo turizmo bei pajamų, gaunamų iš valstybinių laivų statyklų. Manoma, kad šiai šaliai įstojus į ES, šių valstybinių laivų statyklų laukia privatizacija arba bankrotas. Kroatiją, kaip ir daugelį Pietų Europos valstybių, slegia didelis biudžeto deficitas, sparčiai augančios biudžeto skolos ir konkurencingumo trūkumas.

Londono ekonomikos mokyklos politinės ekonomikos Pietryčių Europoje ekspertas Willas Bartlettas teigia, kad "ES netaps panacėja Kroatijos ekonomikai". Jis mano, kad dėl euro zonos skolų krizės ir Kroatijos bankų sektoriaus, kuriame dominuoja Vakarų Europos šalių bankai, Balkanų valstybės ekonomika nesugebės išsikapanoti iš recesijos. Pasak W.Bartletto, daugelį mažų Kroatijos įmonių, slegia paimtos didžiulės paskolos eurais. Tai ekspertui panašu į Graikijos ekonomiką. W.Bartletto nuomone, skirtingai nei Graikija, Kroatija neturi prieigos prie euro zonos fondų, todėl ji nebent galėtų paprašyti paramos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Kroatijos ministras pirmininkas Z.Milanovičius jau pareiškė, kad finansinė pagalba iš TVF Kroatijai būtina.

Politinė korupcija

Stojusi prie ES slenksčio, Kroatija stengiasi pažaboti valdžios korupciją. "Tranparency International" duomenimis, Kroatija pagal korupcijos suvokimo indeksą yra labiau korumpuota nei Ruanda, Jordanija ar Kuba, tačiau ji vis dar lenkia labiau korumpuotą Italiją.

Kroatijos "Transparency International" vadovas Zorislavas Petrovičius teigia, kad nuo XX amžiaus dešimto dešimtmečio šalyje korupcija lėtai mažėjo, tačiau dabartinė Z.Milanovičiaus vyriausybė jau ėmėsi drastiškų priemonių prieš valdžios korupciją. Praėjusių metų lapkritį buvęs šalies ministras pirmininkas Ivo Sanaderas buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo, kai teismas pripažino jį kaltu dėl kyšininkavimo. I.Sanaderas, kuris buvo šalies premjeras 2004-2009 metais, pabėgo iš šalies, bet vėliau buvo sulaikytas Austrijoje.

Vis dėlto Europos stabilumo iniciatyvos politikos instituto pirmininko pavaduotojas Kristofas Benderis mano, kad "po nepriklausomybės paskelbimo Kroatija pažengė labai toli". Jis teigė, kad subyrėjus Jugoslavijai Kroatiją alino karas, okupacija, masinės žudynės, etninis valymas bei Franjo Tudjmano autokratinis valdymas. K.Benderis mano, kad narystė ES šiai šaliai bus labai naudinga ir skatins kitas Balkanų valstybes dėtis prie Bendrijos.

CNN, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"