TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Lietuva padės Turkijai?

2013 04 23 5:11
D.Grybauskaitė Vilniuje pasitiko Turkijos prezidentą A.Gulį. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Balandžio pradžioje vykęs Turkijos prezidento Abdullah Gulio ir jį lydinčios gausios delegacijos vizitas Lietuvoje buvo svarbus tiek dėl dvišalių santykių, tiek dėl artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai. Apie tai portale Geopolitika.lt rašo Viktoras Demisenka.

Vilnius šiuo metu dairosi temų, kurios galėtų tapti svarbiausiais artėjančio Lietuvos pirmininkavimo akcentais. Vienas iš tokių akcentų gali būti Turkijos siekis įsilieti į Europos Sąjungą.

Lietuva jau pareiškė savo aiškią poziciją - prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino A.Gulį, kad Lietuva tvirtai remia Turkijos siekį. Per Turkijos prezidento vizitą taip pat akcentuota, jog vienas strateginių Lietuvos pirmininkavimo ES tikslų - "suteikti naują impulsą įšaldytam Turkijos ir ES derybų procesui". Žinoma, galima klausti, ar verta kelti tokį tikslą? Vien Lietuvos paramos Turkijai akivaizdžiai nepakaks, kad šios valstybės narystė Bendrijoje artimiausiu metu taptų realybe. Tam užtenka bent trumpai apžvelgti Turkijos ir ES santykių istoriją.

Nesibaigiančios derybos

Turkija jau gana ilgai stovi prie ES slenksčio. Šalies kandidatės statusas jai buvo suteiktas dar 1999 metų gruodžio mėnesį Helsinkyje per ES forumą. Aktyvias derybas dėl narystės Ankara pradėjo 2005-aisiais, tačiau didelės pažangos nepadarė.

Galima teigti, jog Turkija pati nepakankamai stengiasi, kad derybos būtų sėkmingos. Kita vertus, ir ES nėra tvirto sutarimo dėl šalies narystės. Kai kurios valstybės tiesiog nenorėtų matyti Turkijos susivienijusioje Europoje.

Integracijos į Europos Sąjungą kelyje Turkijai pagalius į ratus kiša Kipras. Graikiška šios salos dalis (Kipro Respublika) prie ES prisidėjo 2004 metais. Buvo nagrinėjamas variantas, kad Kipras galėtų susivienyti ir įstoti į Bendriją kartu su Turkijos kontroliuojama salos dalimi, tačiau prieš tai pasisakė Kipro Respublikos gyventojai. Šiaurinėje salos dalyje nuo 1974 metų yra Turkijos kariuomenė, jos teritorijoje įkurta nepripažinta Šiaurės Kipro Turkų Respublika. Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su graikiškuoju Kipru, o tai irgi apsunkina derybas su ES.

Tarp šalių, kurios linkusios neskubėti Turkijai suteikti narystę Bendrijoje, yra ir Prancūzija bei Vokietija. Tam ypač prieštaravo buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy. Tačiau šiandien pasipriešinimas dėl to mažėja. Naujoji Paryžiaus valdžia linkusi peržiūrėti ankstesnę Prancūzijos politiką Turkijos atžvilgiu, nors nėra garantijų, jog tai bus padaryta. Galima numanyti, kad Prancūzijos pozicijai turi įtakos ir gausi armėnų bendruomenė. Mat Turkija nepripažįsta 1915 metais ir vėliau vykdžiusi armėnų genocidą.

Tačiau vargu ar kliūtimi įstoti į ES galėtų tapti ekonominė Turkijos padėtis. Tarp didžiausių pasaulio ekonomikų, vertinant pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtį, ji užima 17 vietą. 2012 metais Turkijos BVP augo 3 proc., o probleminių ES šalių tik mažėjo.

Vargu ar kaip priežastys neskubėti plėsti ES galėtų būti ir dabartinės Bendrijos vidaus problemos. Šių metų liepos 1-ąją ES nare taps Kroatija. Vadinasi, ES atvira plėtrai, ir nesvarbu, kad Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija patekusios į bėdą. Taigi nėra priežasties užverti Turkijai duris.

Iškilusios problemos

Didesnės problemos susijusios su teisinėmis ir vertybinėmis šios valstybės pozicijomis. Nors Turkija laiko save Europos dalimi - bent jau oficialiai deklaruoja panašias vertybes, - žmogaus teisių gynėjai turi Ankarai nemažai klausimų. Pavyzdžiui, Niujorke įsikūrusi tarptautinė organizacija Žurnalistų apsaugos komitetas teigia, jog Turkija yra viena iš šalių, kurios savo teisinę sistemą naudoja žurnalistams persekioti. 2012 metų gruodžio 1 dienos duomenimis, šioje valstybėje dėl savo profesinės veiklos buvo kalinami 49 žurnalistai.

Sunkiai sprendžiamas ir Turkijos kurdų klausimas. Kurdų separatistų, siekiančių įkurti nepriklausomą Kurdistaną, problema kamuoja Turkiją jau ne vieną dešimtmetį. ES, priimdama į Bendriją Turkiją, būtų priversta vienaip ar kitaip skirti dėmesio ir kurdams. Tai taip pat gali turėti įtakos Briuselio svarstymams dėl Turkijos galimybės tapti ES nare.

Tačiau, mąstant strategiškai, niekas nenorėtų atbaidyti Turkijos ir atimti iš jos viltį anksčiau ar vėliau prisidėti prie Bendrijos. Šią šalį ir ES sieja glaudūs prekybiniai ryšiai. Be to, Turkija užima strateginę geopolitinę padėtį tarp Balkanų, Juodosios jūros ir Artimųjų Rytų. Ji yra vienintelė ES sąjungininkė tame sudėtingame, politiškai neramiame regione. Taigi Turkija, kaip NATO narė, gana svarbi grandis bendroje Vakarų pasaulio saugumo sistemoje.

Lietuvai reikia diplomatinio laimėjimo

Atsižvelgiant į visa tai galima konstatuoti, kad ES durys Turkijai nėra uždarytos, tačiau ir plačiai atverti jų niekas neskuba. Sunku pasakyti, ar realus ir strategiškai apgalvotas būtų Lietuvos žingsnis, kaip vienas iš pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetų, suaktyvinti Turkijos ir ES dialogą. Gali būti, kad Vilnius sugebėtų gana sėkmingai sužaisti šioje srityje, nes vidinis Bendrijos pasipriešinimas Turkijos narystei ES po truputį silpnėja (Prancūzijoje pasikeitė valdžia, o graikiškasis Kipras, kaip ir pati Graikija, pernelyg pasinėręs į savo ekonomines problemas).

Jei Lietuvai pavyktų suaktyvinti ES ir Turkijos dialogą, tai būtų neabejotinas diplomatinis laimėjimas, o tokio pobūdžio laimėjimai Vilniui itin reikalingi. Žinoma, vargu ar per pirmininkavimo pusmetį Lietuva įstengtų labiau priartinti Turkijos narystės ES valandą (daug kas priklauso ir nuo pačios Ankaros), tačiau teigiamus poslinkius bet kokiu atveju būtų galima vertinti kaip svarbų laimėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"