TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar maži vaikai turi teisę prašyti mirties?

2013 11 08 6:00
Daug žmonių atmeta net pačią mintį, kad vaikai gali apmąstyti mirtį. cvcsn.org nuotrauka

14 metų Femke serga paskutinės stadijos kaulų vėžiu, netoleruoja skausmo ir nori mirti. Belgijos vyriausybė siūlo suteikti jai tokią teisę. Ji nori legalizuoti įvairaus amžiaus vaikų eutanaziją. Jei tai įvyks, Belgija taps pirmąja pasaulyje valstybe, įteisinusia vaikų, tarp jų ir mažų, eutanaziją.

Už vaikų eutanazijos įteisinimą pasisako platus spektras politinių partijų ir dauguma visuomenės - trys ketvirtadaliai Belgijos gyventojų, kaip rodo neseniai atlikta apklausa. Pataisas teikia valdančioji Socialistų partija, prieš jas balsuoti žada Flandrijos krikščionys demokratai, grasinantys ginčyti jas Europos Žmogaus Teisių Teismui. Balsuojama bus ne anksčiau kaip 2014-aisiais.

2000 metais Olandija tapo pirmąja pasaulyje valstybe, leidusia eutanaziją. Tam tikromis sąlygomis įstatymu gali pasinaudoti įvairaus amžiaus žmonės nuo 12 metų, bet vaikai iki 16 metų turi gauti tėvų pritarimą. Belgija legalizavo eutanaziją nuo 18 metų 2002-aisiais. Per dešimtmetį tokių mirčių padaugėjo nuo 235 (2003-iaisiais) iki 1432 (2012-aisiais).

Siekiant išplėsti teisę pasirinkti mirti visokio amžiaus vaikams, neišvengiamai tenka atsakyti į klausimą: kada vaikas yra pakankamai brandus priimti tokį sunkų sprendimą?

Daugelio atsakymų nėra

Šiuo metu Belgijos Senate vyksta diskusijos, kokie saugikliai turi būti numatyti įstatyme. Vienas jų, pavyzdžiui, toks, kad paskutinį žodį vis tiek taria tėvai, net jeigu jų vaikas prašo eutanazijos. Kiekvieną atvejį privalo prižiūrėti du gydytojai ir psichiatras. Jų atsakomybė yra patikrinti, ar vaikas kompetentingas nuspręsti. Tačiau kas nutiks, jei vienas šių asmenų prieštaraus? Atsakymo kol kas nėra.

Nėra ir pakankamai tyrimų, susijusių su vaikų eutanazija. Nusprendusiam nutraukti gyvybę asmeniui gydytojas paprastai duoda anestetikų, o paskui vaistų, kurie sustabdo širdį. Kol kas yra labai daug neaiškumų dėl šių preparatų dozavimo vaikams.

Įstatymo pataisa kelia sąlygą, kad vaikas turi gebėti nuspręsti pats. Tačiau nuo kokio amžiaus jis tai gali? Smegenų funkcijų tyrimai padeda tik iš dalies. Jie parodė, kad smegenų žievės dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą ir padarinių suvokimą, anatomiškai ir funkciškai iki galo subręsta paskutinė. Amerikiečių mokslininkai yra nustatę, kad procesas visiškai pasibaigia tik maždaug apie dvidešimtuosius metus. Nėra iki galo aišku, kaip smegenų kitimo procesas atitinka asmens elgesį. Todėl tai vargu ar padės tėvams, kurie yra priversti padaryti tokį širdį veriantį sprendimą: sutikti ar ne su vaiko noru mirti.

Ką sako patys vaikai?

Yra atlikta tyrimų, kaip patys vaikai vertina eutanaziją. Pavyzdžiui, Femke yra išgalvota mergaitė, ir jos hipotetinis atvejis buvo pateiktas 1769-iems keturiolikmečiams Flandrijos vidurinių mokyklų moksleiviams. 61 proc. jų pasakė, kad Femke turi teisę į eutanaziją. Tačiau tik 18 proc. pritarė, kad eutanaziją galėtų rinktis ir Nathalie - žiaurius, bet ne mirtinus nudegimus patyrusi mergaitė. Dar vienas tyrimas atskleidė, jog 90 proc. vėžį išgyvenusių paauglių pritaria tam, kad nepagydomai sergantys vaikai būtų laisvi priimti sprendimą nutraukti gyvenimą. Dauguma vaikų sako, kad jie patys norėtų nuspręsti, bet dalyvaujant ir tėvams.

Priešinasi religinės grupės

Šiam projektui prieštarauja Belgijos religiniai lyderiai - krikščionių, musulmonų ir žydų. „Esame labai susirūpinę dėl pavojaus, kad toks grėsmingas dalykas bus vis labiau paprastinamas, – sakoma jų pareiškime. - Gležnų žmonių eutanazija, nesvarbu ar jie yra vaikai, ar neįgalieji, visiškai nesuderinama su jų, kaip žmogiškųjų būtybių, sąlyga. Mes negalime sutikti su logika, kuri veda prie visuomenės pagrindų griovimo.“

"Keista, kad nepilnamečiai laikomi teisiškai nekompetentingais tokiais svarbiais klausimais kaip vedybos, bet gali gebėti nuspręsti numirti", - komentavo katalikų arkivyskupas Andre Josephas Leonardas. Jo teigimu, paliatyvioji medicina daro eutanaziją nereikalingą ir išvaduoja gydytojus nuo naštos žudyti pacientus. Taikant sedaciją pacientai nuraminami, gyvybę palaikantys aparatai išjungiami, procesas gali užtrukti ne vieną dieną.

Specialistai diskutuoja

Vaikų eutanazijos pritariant tėvams šalininkai įrodinėja, kad būtina suteikti tokį pasirinkimą šeimoms, patekusioms į beviltiškai skausmingą padėtį. Tačiau oponentai kelia klausimą, ar vaikai gali protingai nutarti užbaigti savo gyvenimą. Diskusija peržengė Belgijos ribas, ir kitose šalyse problemą aptaria medicinos ir etikos profesionalai.

Charlesas Fosteris, Oksfordo universitete dėstantis medicinos teisę ir etiką, mano, kad tikriausiai vaikai neturi gebėjimo priimti kompetentingą sprendimą dėl eutanazijos, nes net ir suaugusiesiems tai sudėtinga: "Vaikai, kaip ir visi kiti, negali numatyti, kiek jie vertintų savo gyvenimą, jei nemirtų."

Kiti sako, kad jeigu Belgija jau leido eutanaziją suaugusiesiems, yra neteisinga neleisti jos vaikams. "Vaikų eutanazijos principas iš pradžių skamba šokiruojančiai, bet jis motyvuotas užuojautos ir apsaugos, - mano Mančesterio universiteto bioetikos profesorius Johnas Harrisas. - Neteisinga suteikti eutanaziją vieniems piliečiams ir nesuteikti kitiems (vaikams), jei poreikis vienodas."

Dr. Gerlantas van Berlaeris, Briuselio universitetinės ligoninės pediatras onkologas, nurodo, kad pataisos tik legalizuos tai, kas jau neoficialiai vyksta. Jo teigimu, vaikų eutanazijos atvejai Belgijoje reti ir gali siekti nuo 10 iki 100 per metus. "Vaikai turi savų būdų ko nors paprašyti, bet jiems kyla lygiai tokie patys klausimai kaip ir suaugusiesiems, kai jie nepagydomai serga, - sako gydytojas. - Kartais tai būna sesuo, kuri mums praneša, kad brolis nenori grįžti į ligoninę ir prašo sprendimo. Dabar, jei šeimos atsiduria tokioje padėtyje, mes negalime joms padėti, nebent tamsiu ir abejotinu būdu."

Ar žmogus gali nuspręsti iš anksto?

Eutanazijos įstatymo pataisos Belgijoje siūlo išplėsti šią teisę ir suaugusiesiems, kuriems pasireiškia demencija (silpnaprotystė). Tai irgi prieštaringa. Mat dabar žmogus turi parašyti prašymą raštu, kad nori eutanazijos, jei jo sveikata pablogės, bet šis prašymas galioja tik penkerius metus ir žmogų turi ištikti negrįžtama koma. Naujasis pasiūlymas naikina laiko limitą ir nereikalauja, kad pacientas būtų komos būklės. Todėl numarintas kada nors ateityje gali būti ir asmuo, kuriam diagnozuota Alzheimerio liga. Nyderlanduose gydytojams leidžiama atlikti eutanaziją demencija sergantiems pacientams, jei jie įsitikinę, kad asmuo patiria nepakeliamas kančias, tačiau praktikoje tokių atvejų beveik nebuvo. Specialistai nurodo, kad demencija sergantys asmenys dažnai keičia savo nuomonę: jie tai nori numirti, tai nenori. Antverpeno universiteto neurologas dr. Patrickas Crasas neįsivaizduoja, kad galėtų numarinti žmogų, kuris iš tiesų nesuvokia, kas vyksta, remdamasis vien anksčiau parašytu jo prašymu. Gydytojo manymu, čia nueita šiek tiek per toli.

Penney Lewis, Londono karališkojo koledžo medicinos teisės ekspertė ir profesorė sutinka, kad toks dalykas teisiškai ginčytinas, bet, kita vertus, "jei neleisi žmonėms priimti sprendimų, kurie būtų gerbiami ateityje, įskaitant eutanaziją, tai tik paskatins atimti sau gyvybę tada, kai žmogus dar pajėgia, arba siekti eutanazijos anksčiau".

Be Olandijos ir Belgijos, kitur eutanazija legalizuota tik Liuksemburge. Šveicarija leidžia asistuojamą savižudybę. Skirtumas tas, kad ten gydytojai padeda pacientui numirti, bet aktyviai jo nežudo. Jungtinėse Valstijose Oregonas taip pat leidžia asistuojamą savižudybę, kai jos prašo nepagydomai sergantys valstijos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.

newscientist.com, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"