TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Meksika gali pataisyti savo įvaizdį?

2011 09 01 0:00
Meksikos karys Monterėjaus gatvėje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vidury baltos dienos banditai kapoja žmonėms galvas, tačiau ekonomika auga ir meksikiečiai gyvena vis geriau. Bėda ta, kad pasaulis mato tik vieną medalio pusę.

2012 metų liepą Meksikoje vyks prezidento rinkimai. Politiniuose debatuose dominuoja dabartinio prezidento kova su organizuotu nusikalstamumu. Nuo 2006 metų, kai Felipe Calderonas ją pradėjo, žuvo apie 40 tūkst. žmonių. Dauguma meksikiečių sutinka, kad svarbiausia problema, su kuria susidurs jo įpėdinis ar įpėdinė, bus Meksikos, kaip gangsterių valdomos ir korupcija persmelktos narkotikų valstybės, reputacija.

Meksikos rinkėjai vis labiau nusivylę ir nepatenkinti. Tik 30 proc. mano, kad Meksika eina teisingu keliu. Paprastų meksikiečių nepasitikėjimas valdžia ir pareigūnais stulbinamas net matuojant Lotynų Amerikos, kurioje politinis cinizmas plačiai paplitęs, masteliais. Per apklausas politikai vertinami dar blogiau nei policija, kuri, daugumos meksikiečių manymu, yra korumpuota iki kaulų smegenų.

F.Calderono įpėdinio laukia milžiniški iššūkiai. Jei šios problemos liks neišspręstos, šalis gali nugrimzti į dar baisesnę smurto, korupcijos ir cinizmo klampynę. Saugumo padėtis vis blogėja. Su gangsteriais siejamos žudynės tampa įprastos net tose valstijose, kur jų anksčiau nepasitaikydavo. Politinė sistema paralyžiuota: Kongresas riejasi dėl svarbiausių F.Calderono administracijos reformų, trys pagrindinės partijos nebendradarbiauja daugelyje itin svarbių frontų.

Nepaisant to, Meksikos ekonomika auga, turizmas klesti, vidurinioji klasė plečiasi. Todėl svarbiausias rinkimų klausimas: ar yra žmogus, kuris galėtų pataisyti Meksikos įvaizdį namuose ir užsienyje?

Nesugeba paaiškinti

Pernai rudenį F.Calderono administracija pasamdė garsų patarėją iš Britanijos Simoną Anholtą šiai konkrečiai problemai spręsti. Štai ką jis mano apie Meksiką: "Per pastaruosius 20 metų dirbau daugiau kaip 40 šalių - nė vienoje nesusidūriau su tokiu atotrūkiu tarp realybės ir suvokimo. Tai didelės ir vis didėjančios reikšmės pasaulio tvarkoje šalis, tačiau gožiama, regis, kitos šalies - daug skurdesnės, mažesnės, silpnesnės, negalinčios išbristi iš problemų, neturinčios orumo. Reputacija visuomet keleriais metais, kartais - keliomis kartomis, atsilieka nuo tikrovės, o pastaraisiais metais Meksika pradėta tapatinti su jos problemomis."

Viena didžiausių F.Calderono administracijos bėdų - nesugebėjimas komunikuoti: tiksliai paaiškinti meksikiečiams ir pasauliui, ko siekia, apibūdinti laimėjimų ir atsiskaityti už klaidas, kurių būta daug.

Kritikai pasigenda aiškios strategijos kovoje su narkotikų gaujomis. Armija įžengė į tokių miestų kaip Siudad Chuaresas ir Tichuana gatves tik tam, kad po kelių mėnesių grįžtų į kareivines taip ir neįvedusi tvarkos. Valdžia sako, kad tikslas - išardyti organizuotų nusikaltėlių sindikatus, nacionalinio masto saugumo problemą sumažinti iki paprasto vietos nusikalstamumo, bet rezultatas priešingas - daugiau smurto. Tauškaliai Meksike ir intelektualinis elitas tikina, kad žmonės nenori kareivių gatvėse, bet apklausos rodo kaip tik priešingai: 71 proc. meksikiečių nori, kad kareiviai ir toliau patruliuotų visoje šalyje, kol smurtas liausis, ir kad būtų reformuota policija. Šis skaičius beveik nesikeičia nuo 2006 metų. Apklausos taip pat rodo, kad dauguma meksikiečių yra prieš narkotikų legalizavimą, nori sugrąžinti mirties bausmę, kuri buvo panaikinta 2005-aisiais po 44 metų, kai nebuvo įvykdyta nė viena egzekucija.

Turint galvoje smurto mastą, labai sunku įsivaizduoti, kaip dar kitaip, jei ne su armija, būtų galima įveikti banditus. 2006 metais "La Familia" kartelio nariai išrideno 5 galvas į naktinio Mičoakano klubo šokių aikštelę; po metų galvų kapojimas, net Meksiko oro uoste, tapo norma. 2008 metais į knibždančią Mičoakano aikštę sviestos dvi granatos, žuvo 8, sužeista daugiau kaip 100 žmonių. 2009-aisiais banditas, vadinamas El Pozolero, buvo suimtas už tai, kad ištirpdė 300 kūnų natrio šarmo kubiluose. 2010 metais vyro veidas buvo nudirtas ir užmautas ant futbolo kamuolio. Daugybė vaikų ir nekaltų žmonių žuvo per pastarojo meto susišaudymus.

Žiniasklaida šiaušiasi

F.Calderono administracija mėgina įtikinti Meksikos žiniasklaidą, kad pranešant apie smurtą ir karines operacijas būtinas tam tikras santūrumas. Žiniasklaida iškart nusprendė, kad tai mėginimas kontroliuoti žodžio laisvę, todėl Meksikos žurnalistai įsitikinę, jog viską reikia skelbti iki menkiausių detalių, įskaitant gandus, jautrią informaciją ir potencialiai šmeižikišką medžiagą. Lavonų nukapotomis galvomis nuotraukos reguliariai puošia pirmus bulvarinės spaudos puslapius. Sparčiai kintančioje žiniasklaidos erdvėje žmonėms nėra lengva suprasti sudėtingą reiškinį. Vis dėlto neseniai žiniasklaidos organizacijos ir vyriausybė nubrėžė tam tikras gaires, kaip informuoti apie vykstantį karą. Tai buvo sutikta ciniškai. Kai kurie žurnalistai tai prilygino cenzūrai. Jie bijo, kad valdžia ir ateityje nurodinės, kaip jiems dirbti. Vasarį buvo atleista Carmen Aristegui, atvirame eteryje aptarinėjusi gandus, kad F.Calderonas yra alkoholikas. Prieštaringa ir populiari žurnalistė pažeidė savo pačios organizacijos nuostatus. Pranešimai, kad redaktorius spaudžia prekeiviai narkotikais ir vietos politikai, tik maitina sąmokslo teorijas. O blogiausia, kad žiniasklaidos klijuojama Meksikos, kaip žlugusios valstybės, etiketė jau prilipo ir šalyje, ir užsienyje. Įtakingi JAV laikraščiai rašo apie Meksiką kaip apie karo zoną. Mirga tokios antraštės: "Meksika apgultyje: narkotikų karas prie mūsų slenksčio", "Karas Meksikoje: fronto linijose", "Karteliai perima Meksiką". Tačiau tai nėra visa tiesa. Vietos ir užsienio žiniasklaida nesugeba pamatyti konteksto. Nusikaltimai vykdomi maždaug 100 iš 2470 apygardų, tačiau susidaro įspūdis, kad padėtis vienoda visoje Meksikoje.

Meksikos ambasadorius Vašingtone nepaliaujamai turi darbo. Ypač jam teko pasiraitoti rankoves, kai JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton kalbėdama apie Meksikos kartelius pavartojo žodį "insurgentai" ir palygino padėtį Meksikoje su devintojo ir dešimtojo dešimtmečio Kolumbija. Diplomatas įsitikinęs: jei neteisingai supranti padėtį ir vadovaujiesi etiketėmis, neteisinga bus ir vykdoma politika.

Kalėjimai ir policija

Kad ir kokių klaidų padarė F.Calderonas, viena svarbiausių - netesėti pažadai. Tarp jų - kalėjimų ir policijos reforma. Nuo 2006 metų iš kalėjimų įvykdyta dešimtys pabėgimų. "Puente Grande", iš kurio 2001-aisiais pabėgo garsus "Sinaloa" kartelio bosas Chapo, laikytas bene galingiausiu pasaulyje, vadinamas "Puerta Grande" ("Didelės durys"). Apie kitą federalinį kalėjimą sakoma, kad ten yra daugiau kalinčių nei saugančių policininkų. Pažadus reformuoti kalėjimų sistemą visuomenė sutiko su panieka - visi pernelyg gerai prisimena pasakojimus, kaip Chapo linksminosi su meilužėmis ir toliau vadovavo narkotikų operacijoms iš "Puente Grande".

Kiek geriau F.Calderonui sekėsi reformuoti policiją. Jo valdymo pradžioje Meksika turėjo tik 6500 federalinės policijos pareigūnų 111 mln. gyventojų. Nebuvo kitos išeities, kaip tik pasitelkti armiją kovojant su organizuotų nusikaltėlių sindikatais, turinčiais raketsvaidžius ir granatsvaidžius, daugybę kitos ginkluotės ir net savadarbių tankų. Šiandien Meksika turi 36 tūkst. federalinės policijos pareigūnų, 7 tūkst. jų baigę universitetus. F.Calderonas siūlo kiekvienoje valstijoje sukurti vieningas policijos pajėgas, užuot dalijus atsakomybę tarp valstijos ir municipalinių pajėgų. Kažin ar iki 2012 metų ši reforma bus patvirtinta, bet vienoje valstijoje ji jau pritaikyta ir veikia gerai.

Tolima svajonė

Kad ir kaip blogai daug kas klostosi Meksikoje, kai kas vyksta ir gerai. Užsienio investicijos auga nepaisant smurto. 2010 metais sukurta daugiau kaip 700 tūkst. naujų darbo vietų - didžiausias per 14 metų augimas. Meksike it grybų pridygo tarptautinių bankų ir verslų. Bėda, kad visi skaito tik apie 101 greitkelį Tamaulipaso valstijoje, vietą, kurioje voliojasi nukirstos galvos.

S.Anholtas norėtų, kad Meksika būtų vertinama pagal savo sėkmę: ekonomikos augimą, turizmą, lyderystę visuomenės sveikatos srityje ir sprendžiant klimato kaitos problemą. Jis rašo kalbas, kurias F.Calderonas sako tarptautinėje arenoje, ir neseniai įkalbėjo Meksiką surengti Kankūne pasaulinį klimato kaitos forumą. Tačiau kartais specialistui nusvyra rankos, ypač kai valandų valandas aiškinęs apie komunikacijų strategijas galiausiai išgirsta klausimą: "Tai koks turi būti naujas Meksikos šūkis?"

Visi galimi 2012 metų rinkimų dalyviai sutinka, kad smurtas ir saugumas dar ne vienus metus bus didžiausias Meksikos iššūkis. Tačiau dar niekas nepasiūlė ko nors, kas labai skirtųsi nuo F.Calderono plano. Visiškai nauja Meksika - svajonė, kurią puoselėjo milijonai žmonių 2000 metais, kai šalis pasuko demokratijos link, - lieka dešimtmečių tikslas.

Kokia tai bus Meksika? Vienas JAV ambasados Meksike diplomatas taip nupiešė paveikslą: "Sėkmė ateis tada, kai tirštoje minioje pasiklydęs mažas vaikas prieis prie meksikiečio policininko ir pasakys: "Aš pamečiau mamytę." Joks meksikietis vaikas dabar taip nepasielgtų. Tai būtų poslinkis visuomenėje. Ne toks apčiuopiamas ir akivaizdus, bet tai ir yra sėkmė."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"