TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar moterys išgelbės pasaulio ekonomiką?

2009 11 02 0:00
Moterys pasaulyje tampa vis reikšmingesnė uždirbanti ir perkanti jėga.
AFP/Scanpix nuotrauka

2014 metais pasaulio moterys uždirbs 18 trln. dolerių. Tai daugiau, nei Indijos ir Kinijos BVP kartu sudėjus. Labiausiai moterys nusivylusios finansinių paslaugų tiekėjais.

Didžiausia kylanti pasaulio ekonominė jėga yra ne Kinija ir ne Indija, o moterys. Manoma, kad 2014 metais pasaulio moterų uždirbami pinigai pasieks 18 trln. dolerių - 5 trln. daugiau nei dabartinės jų pajamos. Ir tai yra daugiau nei dvigubai daugiau už Kinijos ir Indijos spėjamą BVP 2014 metais.

Didėjanti moterų ekonominė galia komnpanijoms turėtų būti akivaizdi rinka, tačiau pasaulinis tyrimas parodė, jog moterys nejaučia jų dėmesio. "Kol kas kompanijos tesugeba patraukti moteris rūžavai perdažydamos vyrišką produktą", - sako Michaelas Silversteinas, parašęs knygą "Moterys nori daugiau", kuri grindžiama šio tyrimo rezultatais.

Kompanijos ignoruoja

Labiausiai moterys nepatenkintos finansų paslaugomis. Jos negauna reikiamos informacijos ir patarimų, joms neprieinami investavimo ir draudimo produktai. Šitaip elgdamosis kompanijos rizikuoja prarasti greičiausiai augančią vartotojų grupę planetoje. Moterims tenka 20 trln. dolerių pasaulio vartotojų išlaidų per metus, o po penkerių metų tos išlaidos gali pasiekti 28 trln. dolerių.

Augančios tokių šalių kaip Kinija ekonomikos taip pat labai susijusios su "fabrikų mergaitėmis" - jaunomis moterimis, kurios dėl naujų ekonominių galimybių pradėjo leisti pinigus. Nepaisant finansų krizės, pirmus šių metų 9 mėnesius perkamoji galia Kinijos vidaus rinkoje padidėjo 15 proc., pirmiausia jaunesnių nei 35 metų moterų dėka. O mažesniuose miestuose moterys jau uždirba tiek pat arba daugiau nei vyrai.

Pirmą kartą JAV istorijoje dirbančių moterų skaičius susilygino su vyrų, o šių metų pabaigoje gali jį net pranokti. Tačiau kalbėti apie tai, kad amerikietės pasiekė paritetą su vyrais, dar negalima - jos uždirba tik 77 proc. to, ką gauna vyrai. Aukščiausio rango vadovių gretos tebėra retos. Daugeliui didžiųjų kompanijų vadovauja ir jose dirba vyrai. Tik 38 iš 400 didžiųjų kompanijų vadovauja moterys.

Didžiausia moterų problema - ar jos būtų dirbančios moterys, kurioms reikia mažų paskolų, ar verlininkės, norinčios pritraukti kapitalą - yra prieiga ir informacija. Vyrai versle visuomet turi patarėjų, vadovų ir mokytojų, o moterys - ne.

Prastomis finansų paslaugomis dažniausiai skundžiasi išvystytų rinkų moterys, o besivystančiame pasaulyje programos, skirtos ištraukti šeimas iš skurdo, kaip tik į jas ir orientuotos. Nedidelės trumpalaikės paskolos suteikiamos vien moterims, nes tyrimai parodė, kad jos linkusios investuoti į šeimos gerovę, o dar svarbiau - laiku grąžinti skolas.

Skatins investicijų fondas

Buvusios Kanados ir Naujosios Zelandijos premjerės nusprendė sukurti investicinį fondą, kuris investuos į tas kompanijas, kuriose tarp aukščiausių vadovų yra daug moterų. "Moterų lyderystės fondas" tikisi pritraukti 2 mlrd. dolerių. Tyrimai parodė, jog tokios kompanijos pasiekia kur kas geresnių finansinių rezultatų nei tos, kuriose mažai moterų vadybininkių ir direktorių. Tiesa, analogiškas fondas "Amazone Euro", didelio investuotojų dėmesio nesulaukė: nuo 2007 metų jo aktyvai sumažėjo nuo 18 mln. iki 3 mln. eurų. Tačiau "Moterų lyderystės fondas" turi didelį palaikymą. Į jo direktorių tarybą įeina 8 moterys, tarp jų buvusio britų premjero Tony Blairo žmona Cherie bei buvusios Kanados ir Naujosios Zelandijos premjerės Kim Campbell bei Jenny Shipley.

Akivaizdžios kandidatės į "Moterų lyderystės fondo" investicijas yra Norvegijos firmos. Šioje šalyje nuo 2008 metų įvesta minimali moterų skaičiaus kvota viešųjų įstaigų direktorių tarybose - 40 procentų. Dabar moterys ten užima 44 proc. tokių pareigų. Ispanijoje priimtas įstatymas, pagal kurį iki 2015 metų moterys turi sudaryti 40 proc. direktorių tarybų narių. Neskaitant Skandinavijos šalių, kuriose moterų skaičius tarp korporacijų vadovų tradiciškai didelis, šioje srityje Europoje pirmauja Olandija ir Didžioji Britanija - 12 proc. verslo damų direktorių tarybose. Vidurkis Europoje, neskaitant Norvegijos, yra 9 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"