TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar nuriedės Donelaičiui ašara?

2010 12 14 0:00
Studentai nuolat bendrauja su K.Donelaičiu.
A.Erbreiderio nuotrauka

Gruodžio pradžioje Berlyno Unter den Linden gatvėje esančiame Humboltų universitete į metinę konferenciją susirinkę vokiečių baltistai paminėjo Kristijono Donelaičio 300-ąjį gimtadienį.

Tai buvo jau 108-oji mokslinio susivienijimo "Baltistenkreis zu Berlin" (baltistų) konferencija. Kaip paprastai baltistai susirinko jų pastoge tapusiame Humboltų universitete, kur prieš pusamžį pokario metais baltų (senprūsių, lietuvių, latvių) kalbų žinovai, taip pat baltų kultūros tyrinėtojai susitiko pirmą kartą. Šis sambūris plėtėsi pirmojo jo pirmininko baltisto ir polonisto profesoriaus Viktoro Falkenhahno iniciatyva, į jo veiklą įsitraukė vis daugiau įvairių kitų kūrybinių profesijų atstovų, kuriems rūpėjo tai, kas vyksta Lietuvoje ir Latvijoje, ir net istoriniais saitais su šiomis šalimis susietoje Estijoje.

Tolminkiemis-Čistyje Prudy

Susitikimo dienotvarkės pirmuoju punktu K.Donelaičio 300-asis gimtadienis tapo todėl, kad iš Lietuvos Vokietijos baltistai gavo pranešimą, kad Lietuvoje nutarta 2014-uosius skelbti K.Donelaičio metais, nes būtent tada sueis 300 metų nuo lietuvių literatūros pradininko gimimo. Lietuvoje patvirtinta ir programa, kurioje numatyta bendradarbiauti su "vokiečių ir lenkų baltistikos centrais". O jei byloti "Eglės žalčių karalienės" kalba, tai likus kelioms dienoms iki šio baltistų susitikimo "atsirito ir kraujo banga", taip vadinu Rusijos stačiatikių bažnyčios norą pasiglemžti Tolminkiemį kaip "bažnyčios turtą" (sic!) ir de facto pasityčioti iš pastangų profesionaliai puoselėti pagrindinę lietuvių būrų poeto K.Donelaičio atminimo vietą. Laimei, prieš pat konferenciją Berlyne atėjo žinia, kad Rusijos šviesuoliai padėjo lietuviams atremti šį nedorą kėslą, nes ir centrinė Rusijos valdžia suprato, koks svarbus lietuviams K.Donelaitis. Muziejui Tolminkiemyje, kuris dabar vadinasi Čistyje Prudy, paliktas senasis statusas.

Tai leido lengviau atsikvėpti. Mokslinio susivienijimo "Baltistenkreis zu Berlin" pirmininkas profesorius Raineris Eckertas jau pirmoje konferencijos dalyje informavo apie valdybos pasitarime aptartus "metmenis", apie rengimąsi K.Donelaičio jubiliejiniams metams. Svarbiausia jo kalbos mintis ta, kad šis būrų poetas vokiečiams ne mažiau artimas nei lietuviams, nes jau XIX šimtmečio pradžioje Prūsijos teritorijoje buvo padėtas donelaitikos pamatas (Liudvikas Rėza ir kt.) ir ne viena karta tęsė šią statybą. Todėl buvo pasiūlyta parengti ir suregistruoti vokiečių mokslininkų darbus šia tema, paskatinti ir paremti labiausiai nusipelniusius, pavyzdžiui, mokslininką ir poetą Hermanną Buddensiegą iš Heidelbergo universiteto, nes jau du kartus išleisti jo pavyzdinga šiuolaikine kalba išversti K.Donelaičio "Metai".

Savaime suprantama, kad be "Tolminkiemio bylos" (taip Vokietijoje vadinamas pasikėsinimas į K.Donelaičio muziejaus statusą) apsvarstymo neapsieita. Nors aktyvūs Lietuvos valdžios atstovų veiksmai buvo įvertinti teigiamai, vis dėlto priminta, kad atitinkamų veiksmų reikėjo imtis kur kas anksčiau. Kaip? Rasti panašių atvejų užsienyje. Juk toli ieškoti nereikėjo. Stačiatikių bažnyčia į ilgą geidžiamų objektų sąrašą buvo įrašiusi ir istorinę Karaliaučiaus katedrą, prie kurios sienos įkurtas filosofo Imanuaelio Kanto mauzoliejus.

Juk visi žino, kad būtent Vokietija padėjo šią katedrą prikelti iš griuvėsių. Apie tai sužinojusi nė valandėlės nedelsė vokiečių vyriausybės galva - kanclerė, evangelikų pastoriaus duktė Angela Merkel. Ji iš karto telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir šis suprato, ką norėjo pasakyti Vokietijos kanclerė. Karaliaučiaus katedra ir filosofo mauzoliejus buvo išbraukti iš juodojo sąrašo, nors šis vokiečiams brangus paveldas ir lieka Rusijos žinioje.

"Švedų anklavas"

Ir dar vienas įdomus atvejis. Arti Leipcigo esanti Liutcovo gyvenvietė nuo seno vadinama "švedų anklavu", kaip seniai Švedijos karalystės "įsigyta" teritorija. Tai labai svarbi vieta Švedijos istorijai. Mat per Trisdešimties metų karą, 1632-aisiais, per šioje vietoje vykusias kautynes žuvo skandinavams brangus karvedys - karalius Gustavas II Adolfas iš Vazų dinastijos. Visada minint šią sukaktį Liutcove iškeliama Švedijos vėliava. Šiame miestelyje net daug kas išmoko švedų kalbą. O ir švedų karalius su šeima čia apsilanko. Kartais neoficialiai, juk tai tarsi mažoji Švedija Vokietijos širdyje! Įsismaginę gidai taip turistams ir paporina.

Bet kai šių eilučių autorius per baltistų konferenciją išgirdęs šią istoriją panoro kreiptis į patį "anklavą" ir paskambino į Liutcovo muziejų, išgirdo, kad niekada niekas Saksonijos žemės švedams nepardavė.

"Anklavas" - tai tik "moderni legenda". Užtat abi šalys viena kitą gerbia. Todėl taip ir elgiamasi. Svetimo paveldo vieta tapo galimybe švedams ir vokiečiams suartėti. Puikus pavyzdys! O ar negalėtų būti pasakojama panaši legenda ir apie Tolminkiemį-Čistyje Prudy, juk tai beveik nesiskiria nuo tikrovės?! Rodytume kaip gerų santykių pavyzdį. Juk nieko neprarastų nei viena, nei kita valstybė.

Lietuviai ir K.Donelaitis

Tačiau grįžkime į konferencijos auditoriją Berlyno universitete. Ten pamėginta pasiaiškinti, ar patys lietuviai gerai laiko K.Donelaičio egzaminą. Ar Tolminkiemio muziejuje lankosi Lietuvos vadovai? Juk net jo ekspozicija nuo sovietinių laikų nepakeista. O ar Lietuvos jaunimas pakankamai skiria poetui dėmesio?! Vis dėlto šis tas vyksta. Akademiniais keliais iš Vilniaus į šią konferenciją atkeliavo įdomi siunta. Tai vilniškio Andriaus Erbreiderio paveikslų serija "Susitikimai su Donelaičiu". Jaunas režisierius-fotografas parodė įsimintiną vietą - paminklą K.Donelaičiui Vilniaus universiteto sienos nišoje, kur beveik be paliovos su poetu "bendrauja" jauni žmonės - studentai, mokiniai. Po viena nuotrauka buvo užrašas: "Ar nuriedės Donelaičiui ašara?" Tai ir klausimas, ir įspėjimas.

Pridursiu, kad per vokiečių baltistų metinę konferenciją po K.Donelaičiui skirtos dalies aptarti įprasti darbai. Latvė kino režisierė Leonija Wuss-Mundeciema pranešė, kad Liepojos universitetas įsigijo netoli miesto esančią "pilį". Šį istorinį pastatą ketinama renovuoti ir naudojantis Europos Sąjungos fondais paversti Europos ir baltų tautų bendravimo centru. Kalbėta ir apie rudenį Greifsvaldo universitete vykusį kalbininkų susitikimą, skirtą ketvirtosios baltų kalbos - latgalių - (šalia senprūsių, lietuvių ir latvių) vietai kalbotyroje. Šią iniciatyvą ėmėsi plėtoti Rytų Latvijoje esančios Rezeknės Aukštosios mokyklos kalbininkai kartu su kolegomis iš Sankt Peterburgo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"