TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Olandija bus kita šalis po Didžiosio Britanijos?

2016 07 14 6:00
Olandijos dešiniųjų euroskeptikų lyderis Geertas Wildersas dalijo skrajutes prieš referendumą dėl prekybos sutarties su Ukraina, agituodamas jai nepritarti. Reuters/Scanpix nuotraukos

Radioaktyvios „Brexit“ dulkės gali nusėsti ir kitur Europoje: be Prancūzijos, Austrijos, Čekijos, minimi Nyderlandai. BBC nagrinėja, ar po „Brexit“ gali įvykti „Nexit“.

Euroskeptiškos Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas buvo tarp pirmųjų, pasveikinusių savo kolegas kitoje Šiaurės jūros pusėje su jų naująja „nepriklausomybės diena“. Ir olandų rinkėjai sunerimę dėl tų pačių dalykų kaip britai – imigracijos ir Briuselio biurokratijos. Tačiau tai dar nereiškia, kad „Nexit“ (Nyderlandų pasitraukimas iš Europos Sąjungos) yra neišvengiamas.

Iš tiesų yra net priešingai. Pagal Nyderlandų įstatymus, nėra teisinės galimybės surengti balsavimo dėl Nyderlandų narystės ES. Mat referendumai gali būti rengiami tik dėl naujų įstatymų bei sutarčių, ir jie yra tik patariamieji. Vienintelis būdas surengti balsavimą dėl „Nexit“ būtų įstatymų keitimas. O tai galėtų įvykti tik tuomet, jei G. Wildersas kitais metais laimėtų rinkimus.

Olandai – sąmoningesni už britus?

„Mūsų interesai bendrojoje rinkoje yra net didesni nei Jungtinės Karalystės interesai“, – sakė Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas. Pasak jo, „brexitininkai“ gyvena savame pasaulyje, olandai kur kas geriau suvokia, kas pastatyta ant kortos. 80 proc. šalies eksporto keliauja į ES. Parlamentas vargu ar pritars kokiam nors tokiam referendumui. Žmonės taip pat neturi apetito tokiam dalykui. Dauguma olandų tikrai jaučiasi esą europiečiai ir nori likti ES, reformuoti ją ir pagerinti. „Norėjome, kad taip elgtųsi ir britai“, – pridūrė ministras.

Olandijos dešiniųjų euroskeptikų lyderis Geertas Wildersas nori, kad jo šalis sektų paskui Jungtinę Karalystę.

Naujausios apklausos rodo, kad šiek tiek daugiau nei pusė rinkėjų (53 proc.) prieštarauja idėjai rengti „Nexit“ referendumą. „ES mums neatrodo kaip grėsmė ar didelė imperinė pabaisa. Ji mums atrodo kaip kažkas, su kuo galima derėtis, – sakė „NRC Handelsblad“ laikraščio redaktorius Hansas Steketee. – Tai tarsi Briuselio daigai, kurių gali nemėgti, bet valgai, nes žinai, kad tau tai sveika. Giliai širdyje jaučiu, kad žmonės sakys: „Jei jau taip nutiks, po „Brexit“ mes tikrai gerai pagalvosime.“

Tačiau ši statistika ne tokia jau optimistiška – net 70 proc. neišsilavinusios visuomenės dalies Olandijoje nori tokio referendumo (47 proc. visų Nyderlandų rinkėjų). Jei toks referendumas įvyktų, 43 proc. rinkėjų balsuotų už pasitraukimą iš ES.

Euroskeptikų aktyvistas Thierry Baudet piktinosi, jog Europos politikai tyčia ciniškai mėgina nubausti Jungtinę Karalystę, kad kiti nesumanytų sekti jos pavyzdžiu. „Nejaugi jie mano, kad tokiu būdu sulaikys šalis? Gąsdindami ir kovodami su Didžiąja Britanija?“ – klausė T. Baudet. Jis buvo vienas pagrindinių balandžio referendumo, per kurį olandai balsuodami atmetė ES prekybos sutartį su Ukraina, iniciatorių. „Galiausiai tai atsirūgs. Tokia pozicija ilgainiui nepasiteisins“, – įsitikinęs jis.

Vilioja verslus

„Brexit“ padariniai nebus aiškūs, kol Jungtinė Karalystė neaktyvuos Lisabonos sutarties 50 straipsnio, nusakančio išėjimo iš ES mechanizmą. O kol Jungtinės Karalystės ateitis bendrojoje rinkoje yra neaiški, pragmatiški olandų politikai naudojasi galimybe vilioti potencialiai iš Didžiosios Britanijos galinčius pasitraukti bankus ir verslus, bijančius prarasti rinką kitoje Šiaurės jūros pusėje. Kaip tikėtiną Londono įpėdinį tapti pasauline finansų sostine „The New York Times“ iškėlė Amsterdamą pirmiau Dublino, Frankfurto ir Paryžiaus. Miestas entuziastingai skelbia jau ne tik kompanijoms Azijoje ir JAV: „Jei jūs Amsterdame, Europa yra jūsų rinka.“

Daugelis Nyderlandų politikų tikisi, kad po balsavimo Jungtinėje Karalystėje jų šalyje euroskeptikų sumažės.

„Štai kas dabar svarbiausia kompanijoms – turėti priėjimą prie vidinės ES rinkos. Iš visų jėgų stengiamės būti tam pasiruošę. Esame labai susiję su Londono Sičiu, bet drauge esame ir varžovai“, – sakė Kajsa Ollongren, Nyderlandų sostinės merijos pareigūnė.

Tačiau yra vienas dalykas, kuris gali rimtai juos atbaidyti – 2015 metais Olandijos vyriausybės bankininkų premijoms ir dividendams uždėta kepurė. Premjeras Markas Rutte mėgina nuraminti bankų sektorių sakydamas, kad 20 proc. nuo metinio užmokesčio taisyklė užsieniečiams gali būti taikoma lanksčiai.

Šis apribojimas yra labai menkas, palyginti su ES priemonėmis, kurių imtasi atsakant į visuomenės pasipiktinimą, kilusį per finansų krizę, išpūstais bankininkų atlyginimais. Finansų ministro J. Dijsselbloemo pozicija griežtesnė negu premjero: „Tikrai dideli investicijų bankai įpratę prie premijų kultūros, didžiąją dalį užmokesčio sudaro premijos, nematau vietos tokiems dalykams Olandijoje.“

Ekonomistai pateikia savo požiūrį: potencialūs nuosavybės pirkėjai gali įtraukti į pirkimo sutartis sąlygas dėl „Nexit“, leisiančias jiems pasitraukti, jei rinkėjai balsuotų prieš ES, arba ir visai jas panaikinti. Pask jų, niekas neinvestuos į Nyderlandus, jei manys, kad po metų kitų šalis gali pasekti Jungtinės Karalystės pėdomis.

Proga akcentuoti naudą

Premjerui M. Rutte balsavimas už „Brexit“ reiškė artimo draugo ir sąjungininko Davido Camerono praradimą. Anglofilas premjeras daug švelniau reagavo į „Brexit“ nei kiti Europos lyderiai. Jis tikino, kad Didžiosios Britanijos negalima skubinti, turint galvoje, jog šalis „griūva – politiškai, ekonomiškai, finansiškai ir konstituciškai“.

Ši žinia gal buvo skirta ir jo paties elektoratui – dar kartą apsvarstyti savo norus. 2017 metų parlamento rinkimams artėjant „Brexit“ suteikė M. Rutte vertingą galimybę parodyti, ką laimi Nyderlandai iš narystės ES. Mintį rengti „Nexit“ referendumą M. Rutte atmetė kaip „visiškai neatsakingą“, jos nepalaiko nė viena partija, išskyrus G. Wilderso partiją.

„Brexit“ paradoksas gali būti tas, kad, užuot dauginęs referendumus kitur Europoje, Jungtinės Karalystės balsavimas pasitarnaus kaip daug stipresnis atkirtis euroskeptikams Nyderlanduose, Prancūzijoje, Švedijoje ir kitur.

Tiesa, iki rinkimų Olandijoje liko 8 mėnesiai – pakankamai laiko šiam potvyniui nuslūgti. G. Wilderso Laisvės partija kol kas populiarumu pirmauja apklausose.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"