TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar pakeis pasaulį atominis Iranas?

2011 11 14 10:53

Artimųjų Rytų lygtis tampa dar sudėtingesnė inspektoriams pateikus ataskaitą apie Irano branduolinę programą ir išryškėjus kitam nežinomajam - branduoliniam Iranui.

Ši žinia iš tiesų sukrėtė Vakarų visuomenę dėl vienos svarbios detalės. Ankstesnėse Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitose dažniausiai būdavo skundžiamasi, jog Iranas nepakankamai bendradarbiauja su jos ekspertais, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl tikrosios Irano branduolinės programos paskirties. Šįsyk agentūros verdiktas bylojo apie daug konkretesnį dalyką: trumpai tariant, visiškai tikėtina, kad Iranas kuria branduolinį ginklą. Numanoma ir preliminari data, kai jis bus baigtas, - kada nors per vienus metus.

Bendros nuomonės nėra

Suinteresuotų valstybių reakcija buvo įvairi. Izraelis, vienu metu ir drąsindamasis, ir baugindamasis, pareiškė, jog oro antpuolio galimybė siekiant sunaikinti su Irano branduolinio ginklo programa susijusią infrastruktūrą ir įrenginius yra tarp svarstytinų problemos sprendimo variantų. Vakarų šalys, ypač JAV ir Prancūzija, pasisakė už naujas ekonomines sankcijas Iranui, taip pat ir per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Rusija ir Kinija, turinčios veto teisę Saugumo Taryboje, šių sankcijų nenori. Viešai Rusija baiminasi, kad jos bus neveiksmingos ir greičiau siūlomos Irano valdžiai nuversti, o ne kilusiai įtampai sumažinti.

Visiems akivaizdu, jog tai dūmų uždanga tikriesiems ketinimams užmaskuoti. Rusijai visada buvo ir yra naudinga ribų neperžengianti įtampa Artimųjų Rytų regione, nes tai kelia naftos kainas (automatiškai didėja eksporto įplaukos), o reakcijos griežtumas dar kartą įrodė, kad liūdnai pagarsėjusi Rusijos ir JAV santykių "perkrova" tikrai baigėsi. Kinija savo ruožtu irgi nepalaikys griežtesnių sankcijų, nes ją su Iranu saisto tvirti ekonominiai (ypač naftos importo ir apskritai tarpusavio prekybos) saitai.

Ar atominis Iranas - katastrofa?

Atsakymas: ir taip, ir ne. Viena vertus, JAV po truputį planuojant pasitraukti iš Irako ir kiek vėliau - iš Afganistano, Iranui tai būtų koziris plėsti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose. Žinant Irano neapykantos Izraeliui mastą ir darant prielaidą, kad teokratiniai Irano valdantieji sluoksniai yra jos apakinti, todėl neprognozuojami, nevalia atmesti galimybės, jog atominis ginklas anksčiau ar vėliau bus panaudotas prieš Izraelį arba pateks į teroristų, tokių kaip Libano "Hezbollah", rankas. Šiuo atveju iškyla mirtina grėsmė Izraeliui, o tuo pat metu ir taip trapiam stabilumui regione.

Kita vertus, atominė bomba nėra kažin kokia stebuklinga lazdelė, padaranti ją turinčią valstybę nenugalimą ar nepažeidžiamą. Istorijoje pilna pavyzdžių, kai branduolinis ginklas nepadėjo įgyvendinti norimos politikos (kad ir JAV per Vietnamo karą), o ką jau kalbėti apie ekonomiškai nusilpusio Irano galimybes. Geriausia draugė regione - Sirija - patiria rimtų sisteminių trikdžių, o Turkija ir ypač Saudo Arabija gana priešiškai nusiteikusios prieš bet kokius mėginimus realiai pakeisti galios balansą regione. Taigi nesvarbu, ar Iranas turės atominę bombą, ar ne, jo veiksmų laisvė bus suvaržyta. Kaip teigia žinovai, branduolinis ginklas yra daugiau nacionalinio prestižo klausimas, vienijantis tautą ir galintis tapti Iranui labiau našta, negu duoti apčiuopiamos naudos.

Ar bus karinis konfliktas?

Aukštų Jungtinės Karalystės pareigūnų duomenimis, Izraelis pasirengęs smogti Iranui maždaug po dviejų mėnesių, jei sankcijos nebus sustiprintos. Be abejo, niekas nenori artėjančios globalios ekonominės krizės akivaizdoje patirti dar ir rezonansinį konfliktą, kuris mažų mažiausiai turėtų neigiamos įtakos naftos kainoms, tačiau daug veiksnių rodo, kad situacija gali paaštrėti iki karinių veiksmų.

JAV planuoja iš dalies atsitraukti iš Artimųjų Rytų regiono, o Irano patikimiausią sąjungininkę Siriją kamuoja vidinės problemos, tad ji menkai domėtųsi Irano negandomis. Tuo pat metu JAV susiklostė neįtikimai palankios sąlygos Izraeliui veikti ryžtingai - politiškai susilpnėjęs JAV vadovas Barackas Obama turi rodyti ryžtą ir siekti atsverti respublikonų kandidatų į JAV prezidentus raginimus griežčiau spręsti Irano problemą.

Šios aplinkybės gali paskatinti Izraelį surizikuoti. Pasak žydų dienraščio "Haaretz", Izraelis artėja prie pasirinkimo - arba bombarduoti, arba leisti atsirasti bombai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad įvykdžius karinį antpuolį "Irano problema" taptų "Izraelio problema", rizikuojančia sukelti nenuspėjamą Rusijos, Kinijos ir arabų pasaulio reakciją.

Galima atomazga

Vakarai, kuriuos ir taip slegia dar neregėtų ekonominių bėdų našta, nors didžiosios Europos valstybės ir JAV labai suinteresuotos jas spręsti, turėtų pajusti milžinišką diplomatinį spaudimą, grasinantį peraugti į rimtą tarptautinės politikos krizę. Telieka tikėtis, kad tokios atomazgos atveju Vakarai, siekdami palaikymo, nepradės karštligiškai ieškoti nuolaidų valstybėms, kurios bus nepatenkintos veiksmų eiga. Nes dėl dabartinio Vakarų ekonominių ir politinių struktūrų trapumo bei sutrikimo Rusijos ir Kinijos neišvengiamai padidėjęs apetitas turi dar daugiau galimybių būti patenkintas. Reikia melstis, kad taip neatsitiktų, tačiau tarp Izraelio ir Irano sustiprėjusi įtampa gali pasiekti apogėjų jau kitais metais.

Artimųjų Rytų lygtis, kaip dažniausiai ir būna, turi per daug nežinomųjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"