TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar "Pietų srautas" tikrai žlugęs?

2014 12 11 6:00
„Gazprom“ vadovai tikina, kad „Pietų srauto“ projektas tikrai nutrauktas. energiahoy.com nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) narės, per kurių teritorijas turėjo būti tiesiamas Rusijos „Pietų srauto“ dujotiekis, pradėjo ieškoti būdų, kaip pagerinti savo energetinį saugumą. Šią savaitę septynių šalių energetikos ministrai Briuselyje susitiko su ES energetikos komisaru Marošu Šefčovičiumi ir aptarė susidariusią padėtį.

Rusijos dujų milžino „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris šeštadienį pareiškė, kad koncernas neketina grįžti prie plano tiesti „Pietų srauto“ dujotiekį. Esą dėl neprognozuojamų Europos pareigūnų veiksmų „Gazprom“ negali būti tikras, jog projektas bus įgyvendintas. „Taip, tai galutinis sprendimas – „Pietų srautas“ uždarytas. Šis klausimas visiškai išspręstas“, – duodamas interviu valstybinei televizijai „Rossija“ sakė jis. „Gazprom“ vadovas teigė, jog priimti tokį sprendimą paskatino nedraugiška Bendrijos, kuri tyčia vilkino ir blokavo projektą, politika.

A. Milleris priminė, kad Europos Parlamentas balandžio 17 dieną priėmė rezoliuciją, draudžiančią įgyvendinti „Pietų srauto“ projektą ES teritorijoje, o birželį Europos Komisija nurodė Bulgarijai sustabdyti Rusijos vadovaujamo projekto darbus. Ir pastaruosius šešis mėnesius jie buvo įstrigę. "Gazprom" vadovas skundėsi, kad sugaišo labai daug laiko ir prarado daug lėšų, bet įgijo tam tikrų žinių ir patirties - dabar puikiai pažįsta ES biurokratiją.

Įtaria blefą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad projektas tapo nenaudingas dėl ES antimonopolinių įstatymų, kuriais kontroliuojama monopolinė galia ir veikla. Šie įstatymai draudžia kurti monopolijas ir riboja jau esančiųjų galią. Rusijos vadovas užsiminė radęs alternatyvą nepasisekusiam projektui - ketinąs tiesti vamzdyną į Turkiją.

V. Putinas aiškino, kad Bulgarija nesuteikė reikiamų leidimų, ir paragino šios šalies vyriausybę dėl prarastų investicijų reikalauti kompensacijų iš ES. Bulgarijos ministras pirmininkas Bojko Borisovas pareiškė, jog Rusija jam oficialiai nepranešė nutraukianti projektą. Vyriausybės vadovo manymu, V. Putino pareiškimai buvo skuboti. Premjeras tikino, kad ir Bulgarija, ir Europos Komisija nori, jog "Pietų srauto" dujotiekis būtų nutiestas. Harvardo universiteto analitikas Andreasas Goldthau taip pat netiki, kad projektas žlugęs. Jo manymu, dujotiekis tiesiog nebus nutiestas taip, kaip suplanuota.

Bulgarijos ministras pirmininkas Bojko Borisovas pareiškė, kad negavo jokio oficialaus Rusijos pranešimo apie projekto nutraukimą. /assets2.neurope.eu nuotrauka

Šią savaitę Briuselyje susitikę energetikos ministrai pavedė M. Šefčovičiui išsiaiškinti, ar Rusijos vadovas kalbėjo rimtai, kai praėjusią savaitę viešėdamas Turkijoje pasakė, kad „Pietų srauto“ projektas nutraukiamas. Austrija, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Italija, Rumunija ir Slovėnija vis dar laukia oficialaus Rusijos pareiškimo. Energetikos komisaras turi sužinoti, ar rusai gali persvarstyti savo sprendimą.

Kai kurie Bendrijos energetikos ekspertai įsitikinę, jog V. Putinas blefuoja. Galbūt taip rusai tikisi paspausti ES institucijas, kad šios sušvelnintų antimonopolinius įstatymus. Europos Komisijos nuomone, Rusijos vadovas nutraukė projektą, nes dėl Vakarų paskelbtų sankcijų Maskvai trūksta lėšų ir ji nebeišgali toliau tiesti "Pietų srauto“. Be to, Rusijos kurstomi neramumai Ukrainoje jau pasiekė pagrindinį Kremliaus tikslą - destabilizuoti šalį. „Pietų srauto“ dujotiekiu, kaip žinoma, rusiškos gamtinės dujos turėjo tekėti į Europą aplenkdamos Ukrainą.

Abejoja nauda Rusijai

Jei V. Putinas nutiestų naują dujotiekį į Turkiją, tai suduotų smūgį „Trans Adrijos" ir „East-Med“ projektams bei ES siekiams sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Kai kurie analitikai pažymi, kad projektas sutvirtintų pavojingą dviejų autoritarinių lyderių sąjungą ES kaimynystėje.

Kiti ES pareigūnai teigia, jog Turkija finansiniu ar techniniu požiūriu nėra perspektyvus pasirinkimas Rusijai. Pasak Oksfordo energetikos studijų instituto analitiko Simono Piranio, Rusijos planas pernelyg ambicingas ir nenaudingas pačiai valstybei. Turkijai, kuriai energijos išteklius tiekia ir kitos šalys, tiek gamtinių dujų, kiek siūlo rusai, tikrai nereikia. Todėl peršasi išvada, kad V. Putinas paskelbė apie tokius ketinimus tik tam, kad išsaugotų savo reputaciją.

Tuo metu Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas patvirtino planus tiesti naują vamzdyną ir taip pagerinti valstybės pozicijas derybose dėl narystės ES. Prezidentui tai naudinga, nes vykdydamas reformas jis gerina savo įvaizdį. Tačiau tiek Bendrijoje, tiek pačioje Turkijoje mažai kas tiki, kad šalis apskritai kada nors taps ES nare.

Ieško naujų kelių

Antradienį Briuselyje vykusiame posėdyje buvo svarstoma, kaip ES valstybės galėtų pasidalyti gamtinėmis dujomis, jei Pietryčių Europai šių išteklių Rusija nebetiektų. Per ministrų susitikimą nutarta steigti darbo grupę, kurios užduotis - palengvinti Vidurio ir Pietryčių Europos dujų rinkų bei vamzdynų tinklų integraciją. ES Energijos sąjungos politika - vienas pagrindinių naujosios Komisijos prioritetų. Bulgarija, Graikija ir Rumunija šią savaitę jau susitarė sukurti "vertikalų dujų koridorių", kuriuo dalysis energijos ištekliais.

Ministrai taip pat kalbėjo apie naujus suskystintų dujų terminalus ir alternatyvius gamtinių dujų tiekimo kelius - "Trans Adrijos" ir "East-Med" dujotiekius. M. Šefčovičius aptarė siūlymus vamzdynais sujungti Europos rinkas su Azerbaidžano gamtinių dujų telkiniais. Energetikos komisaras žiniasklaidos atstovams užsiminė, kad svarstoma tiesti "Trans Adrijos" dujotiekį, kuriuo nuo 2019 metų iš Kaspijos jūros per Turkiją dujos tekėtų į ES. Tiesa, šiuo dujotiekiu iš pradžių būtų tiekiama tik 10 mlrd. kubinių metrų dujų per metus - t. y. šeštadalis kiekio, kuriuo galėtų aprūpinti „Pietų srautas“.

Gruodžio pradžioje M. Šefčovičius Baku susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos srityje. Tokie sandoriai ES naudingi, nes leistų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Azerbaidžanas savo ruožtu galėtų padidinti savo pajamas iš gamtinių dujų eksporto.

Briuselyje M. Šefčovičius nurodė, kad Bendrijai būtų naudingas ir „East-Med“ projektas. Tai Izraelio ir Kipro planas tiekti Viduržemio jūros dujas Graikijai ir Italijai. Reaguodamos į susidariusią energetinio saugumo situaciją, Bulgarija ir Rumunija taip pat ketina paspartinti gamtinių dujų ir naftos telkinių žvalgybos darbus Juodojoje jūroje.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja bulgarė Kristalina Georgijeva tikino, kad sprendimas nutraukti „Pietų srauto“ projektą skatina Bendriją ieškoti naujų energijos šaltinių. ES turi rimtai galvoti apie alternatyvius gamtinių dujų kelius, nes Ukrainos vamzdynų tinklu nebegalima kliautis. Be to, kaip sako "Gazprom" atstovas Sergejus Kuprijanovas, 2019 metais baigsis Rusijos tranzito sutartis su Ukraina.

ES energetikos komisaro komentarai apie alternatyvius „Trans Adrijos" ir „East-Med“ dujotiekius nekelia didelio palengvėjimo „Pietų srauto“ šalims. Vienas diplomatas pasakojo, kad šios valstybės dažnai sulaukia naujų pasiūlymų tiesti vamzdynus per jų teritorijas. „Galėtumėte savo palėpes užkrauti tais siūlymais", - tvirtino jis. Pavyzdžiui, dabar Slovakija ragina tiesti 570 km vamzdyną, kuris sujungtų Balkanus ir Baltijos šalis. Teigiama, jog projektas galėtų kainuoti mažiausiai 750 mln. eurų. Dujotiekiu kasmet būtų tiekiama apie 20 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"