TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar po Ejafjalajokudlio seks Katla?

2010 04 22 0:00
Pelenai ir dūmai vis dar veržiasi iš Ejafjalajokudlio vulkano.
AFP/Scanpix nuotraukos

Tikimasi, kad jau savaitės pabaigoje išsiveržusio Islandijos vulkano pelenai pakeis kryptį ir pasuks link Arkties. Oro linijų bendrovės atnaujina vis daugiau skrydžių. Tik ar ilgam? Islandijoje gali prabusti kitas - 100 kartų galingesnis vulkanas.

Kitą daug didesnį Islandijos vulkaną - Katlos - gali pabudinti Ejafjalajokudlis, kuris jau pridarė tiek daug bėdų visam pasauliui.

Ejafjalajokudlio išsiveržimas tęsiasi aštuonias dienas ir, atrodo, greitai nesiliaus. Per pirmąsias dienas jis išmesdavo į atmosferą 600-800 tonų pelenų per sekundę (būtent šie pelenai ir sutrikdė lėktuvų skrydžius visame pasaulyje ir paralyžiavo Europą), bet dabar jau yra kiek aprimęs. Padidėjo šio vulkano magminis aktyvumas, todėl sumažėjo išsiveržiančių garų kiekis. Krateriu ėmė tekėti lava, kurios fontanai pasiekia 300 metrų aukštį. "Tai gera naujiena, nes tai reiškia, kad vulkanas išmes mažiau pelenų. Vulkano išsiveržimas gali baigtis po kelių dienų ar savaičių, nes jo sprogstamasis aktyvumas mažėja", - sakė Islandijos universiteto prof. Magnusas Gudmundssonas.

Iš tiesų Ejafjalajokudlio išmetamų pelenų stulpas yra jau ne 7000, o tik 3000 metrų aukščio, o tai ženklas, kad ugnikalnis rimsta. Tačiau Ženevos universiteto vulkanologas Michaelis Dunganas sako, kad po vulkano ledu yra lava, kuri pasiekusi žemės paviršių kontaktuoja su sušalusiu vandeniu, dėl to įvyksta terminis smūgis, o jis gali sukelti naujus išmetamų garų, sustingusios lavos ir šlako sprogimus. Visa tai kelia pavojų, nes gali atsibusti kitas Islandijos salos vulkanas Kutla, esantis į Rytus nuo Ejafjalajokudlio. O jis yra daug didesnis.

Palyginti su Katla, tiek bėdų pridaręs Ejafjalajokudlis yra tik antraeilis vulkanas. Iki šiol jį mokslininkai stebėjo tik todėl, jog jis yra už 20 kilometrų nuo Katlos ugnikalnio, kuris yra penkis kartus didesnis ir 100 kartų galingesnis. Katla gali išmesti iki milijardo kubinių metrų lavos per sekundę. Turima aparatūra rodo, kad šis vulkanas taip pat netrukus pabus. Organizacijos "Global Alliance for Disaster Reduction" išplatintame pranešime rašoma, kad labai retai Ejafjalajokudlis pabunda nepažadindamas ir Katlos ugnikalnio. Jei iš tiesų jis pabus, reikia laukti tokio reiškinio, kuris vadinamas "vulkanine žiema". Katla išmes tokį kiekį pelenų, kad jų debesis ims atspindėti saulės spindulius ir jie negalės pasiekti Žemės.

Amerikiečių žurnalas "Geophysical Research Letters" rašo, kad vienu metu vykstantis Islandijos vulkanų suaktyvėjimas nėra atsitiktinis. Greičiausiai tirpstantys ledai sumažino paviršinių sluoksnių slėgį, o tai leido magmai pakilti į viršų. "Jau artimiausiu metu Islandijoje laukiame daug didesnių ir daug galingesnių vulkanų išsiveržimo. Globalinis atšilimas tirpdo ledynus. Šis fenomenas veikia ir magmos, esančios po Žemės paviršiumi, judėjimą", - aiškina mokslininkas Freysteinnas Sigmundssonas.

Mūsų planetoje yra ir daugiau veikiančių vulkanų. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai sudarė jų rejestrą. Į jį įtrauktas ir Filipinuose esantis vulkanas Pinatubo, kuris 1991 metais išmetė į atmosferą tiek pelenų ir dujų, kad po to kelis metus mokslininkai fiksavo klimato pokyčius. Nereikia nuvertinti ir Italijoje esančių Etnos ir Strombolio vulkanų. Europos kosminės agentūros duomenimis, Žemėje netoli vulkanų gyvena beveik 500 mln. žmonių, o 90 proc. Žemėje esančių 1500 aktyvių vulkanų yra išsidėstę 40 tūkst. kilometrų "ugnies žiede" Ramiajame vandenyne.

Prieš savaitę išsiveržė Fidžio ir Samoa salų rajone esantis vulkanas, tik tas išsiveržimas vyko po vandeniu 1500 metrų gylyje. Norint stebėti šį išsiveržimą reikėjo sukonstruoti kamerą, kuri išlaikytų švino lydymosi temperatūrą. Na, o pats "šalčiausias" krateris yra po ledo šarvu Antarktidoje.

Mokslininkai teigia, kad tik Ejafjalajokudlio išsivežimas negali paveikti Žemės klimato, nors kai kas ir mano, jog jo išmestas pelenų debesis gali tapti temperatūros mažėjimo mūsų planetoje priežastimi. Šis Islandijos vulkanas yra daug silpnesnis už esantį Filipinuose, kuris įvertintas 6 balais iš 8 galimų. "Ejafjalajokudlis per daug silpnas, kad paveiktų klimatą. Daugiausia ko artimiausius 12-14 mėnesių gali tikėtis Šiaurės Europos gyventojai - tai išvysti intensyvios raudonos spalvos saulėlydžius, kokių anksčiau jie niekada nebuvo matę", - sako Norvegijos instituto mokslininkas Olavas Hiodženas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"