TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar portugalai ir toliau taupys

2015 10 04 15:55
AFP/Scanpix nuotrauka

Portugalai sekmadienį balsuodami rinkimuose turi pateikti verdiktą dėl ketverius metus vykdomos taupymo politikos: arba perrinkti centro dešiniųjų koaliciją, kuriai valdant šaliai buvo sunkiai pakeliamomis sąlygomis suteikta finansinė pagalba, arba išrinkti socialistus, žadančius palengvinti skausmingas reformas.

Premjero Pedro Passoso Coelho koalicija „Portugalija, pirmyn“, kuri vienija jo centro dešiniųjų Socialdemokratų partiją ir konservatyvią Liaudies partiją, netikėtai atgavo populiarumą ir apklausos rodė, kad dauguma teikia pirmenybę jai, nepaisydama jos taikytų didelių apkarpymų.

Nuo 2011-ųjų valdančią koaliciją remia vidutiniškai 37,5 proc., o pagrindinę opozicinę Socialistų partiją, kuriai vadovauja populiarus buvęs Lisabonos meras Antonio Costa, – vidutiniškai 32,5 proc. portugalų, rodo naujausios apklausos.

Tačiau nė viena stovykla tikriausiai nelaimės absoliučios daugumos 230 vietų parlamente.

Analitikai perspėja, kad Portugalijos gali laukti politinio nestabilumo periodas, nors ji siekia apsaugoti ekonominį atsigavimą po skolų krizės.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. (10 val. Lietuvos laiku), o pirmųjų rezultatų laukiama maždaug po 12 valandų.

Graikijos krizės poveikis

51 metų ekonomistas P.Passosas Coelho rinkimų kampanijos metu akcentavo savo darbą, šaliai saugiai išlaviruojant per skolų krizę ir po trejų recesijos metų pernai grįžtant prie augimo.

Kai jis 2011-ųjų birželį atėjo į valdžią, Portugalija buvo prie nemokumo dėl ją prislėgusių skolų slenksčio.

Jo pirmtakas, socialistas Jose Socratesas, buvo ką tik paprašęs 78 mlrd. eurų finansinės pagalbos iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ir Portugalija buvo tapusi trečia euro zonos šalimi po Airijos ir Graikijos, gavusia finansinės pagalbos paketą.

Iš finansinės pagalbos schemos Portugalija pasitraukė 2014 metų gegužę, bet tik po to, kai vyriausybė įvedė griežtas taupymo priemones ir didžiausią mokesčių padidinimą, kokį tik prisimena portugalai.

Nedarbas po 17,5 proc. piko 2013 metų pradžioje nukrito iki 12 proc., bet gatvėse atsigavimas dar nejaučiamas. Vienas iš penkių portugalų tebegyvena žemiau skurdo ribos, per metus gaudamas mažiau nei 5 tūkst. eurų pajamų.

Ne taip, kaip Ispanijoje ar Graikijoje, Portugalijoje neiškilo jokia pakankamai stipri protestų partija, galinti rinkimuose mesti iššūkį tradicinėms partijoms.

Graikijos krizė, kurią Portugalijos rinkėjai stebėjo labai atidžiai, galėjo net suteikti postūmį valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai.

„Graikijos partijos „Syriza“ bandymas nutraukti taupymą žlugo. Staiga portugalų rinkėjai pamato, kad iš tikrųjų nėra alternatyvos“ taupymui, sakė politikos analitikas Jose Antonio Passosas Palmeira.

Kad dar kartą patikintų rinkėjus, socialistų 54 metų lyderis A.Costa turėjo atsiriboti nuo J.Socrateso, kuris premjeras buvo nuo 2005-ųjų iki 2011-ųjų.

58 metų J.Socratesas 2014-ųjų lapkritį buvo sulaikytas dėl įtarimų korupcija bei pinigų plovimu ir šiuo metu yra laikomas namų arešto sąlygomis.

Apatijai apėmus daug rinkėjų, apklausų organizatoriai prognozuoja, kad nebalsuoti nusprendusių portugalų skaičius gali net viršyti rekordinius 42 proc., užfiksuotus per praėjusius rinkimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"