TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar reikia išstojimo mechanizmo?

2010 03 23 0:00
A.Merkel pasisako už tai, kad nuolat fiskalines taisykles pažeidinėjanti valstybė būtų pašalinta iš euro zonos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos valstybės, norinčios įsilieti į euro zoną, turi atitikti Mastrichto kriterijus. Tačiau išstojimo mechanizmo nėra, nors vis daugiau eurą įsivedusių šalių nesilaiko nustatytų fiskalinių taisyklių ir turi didžiulį biudžeto deficitą.

Prasidėjus krizei tapo sudėtinga kontroliuoti padėtį euro zonoje, ypač kai skolose paskendo Graikija. Imta šnekėti net apie tai, kad ją reikia išmesti iš euro zonos, tačiau bijoma, jog taip padarius gali pradėti byrėti visa euro zona. Vis dėlto siūloma tokį mechanizmą sukurti. Apie tai ypač linkusi kalbėti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nors ji pabrėžia, kad kraštutinių priemonių galima griebtis tik išimtiniu atveju. Savo ruožtu Vokietijos finansų

ministras Wolfgangas Schaeuble teigia, jog Vokietija pasirengusi dalyvauti kuriant Europos valiutos fondą, kuris ir finansuotų ties bankroto riba atsidūrusias ES valstybes.

Vokietijos susirūpinimas ir aktyvumas suprantamas - ji yra viena svarbiausių ES biudžeto "donorių". Be to, šios šalies vadovai priversti atsižvelgti į savo piliečių, nesuprantančių, kodėl jie turi gelbėti kitus kraštus, kai pačioje Vokietijoje padėtis nėra gera, nepasitenkinimą. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje sumažėjo atlyginimai. 2009 metais vidutinis uždarbis, neatskaičius mokesčių ir socialinių išmokų, sudarė 27 648 eurus per metus, o tai 0,4 proc. mažiau nei 2008-aisiais. Labiausiai atlyginimai smuko pramonės sektoriuje - net 3,8 procento. Svarbiausios to priežastys: padidėjęs nedarbas ir viršvalandžių panaikinimas. Ir vokiečiams visiškai nesvarbu, kad vidutinis valandinis atlyginimas nuolat kyla: 2008 metais buvo 20,51 euro, pernai - 21,12 euro, o pramonėje padidėjo dar daugiau - net 4 procentais. Sunkėjančiu gyvenimu nepatenkinti vokiečiai nesupranta, kodėl jie turi dar gelbėti Graikiją, kuri labiau linkusi streikuoti, o ne veržtis diržus. Todėl ir A.Merkel atsisako greitai suteikti pagalbą Graikijai, nors žada nepalikti jos likimo valiai ir pasisako už tai, kad 16 narių vienijančiai euro zonai būtina turėti galimybę pašalinti savo narį, jei šis nuolat laužo fiskalines taisykles. Vokietijos kanclerei pritaria ir kurie Europos ekonomistai. Jie siūlo graikams patiems pasitraukti iš euro zonos ir parduoti kelias savo salas.

A.Merkel išsakyta nuomonė patinka paprastiems vokiečiams, tačiau šalies dienraščiai jos rekomenduojamas priemones vadina "žiauriomis Europos bendruomenės atžvilgiu". Kai kurie Vokietijos politikai taip pat mano, jog tai nekoks pasiūlymas, be to, pateiktas netinkamu laiku, nes gali atsiliepti ne tik Graikijai, bet ir visai ES.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad didžiulė bedugnė, žiojėjanti tarp pinigų ir biudžeto politikos, krizės sąlygomis tampa mirtinai nesaugia problema. Jei A.Merkel pasiūlymas būtų įgyvendintas, Vokietija atsisakytų savo vadovaujamo vaidmens, kurį vaidino kuriant bendrą Europą, o ES prarastų vienybę.

Valstybės pašalinimas iš euro zonos nepriimtinas ir Europos centrinio banko vadovui Jeanui Claude'ui Trichet. "Absurdiška manyti, kad šalis gali pasitraukti iš bloko, jei vengia vykdyti įsipareigojimus. Įstoti į euro zoną - svarbus sprendimas. Tai įsipareigojimas dalytis bendru likimu su kitomis valstybėmis, - aiškino J.C.Trichet, o paprašytas pakomentuoti tokią galimybę atšovė: - Visada sakiau, kad absurdiškų hipotezių nekomentuoju."

Tuo metu Graikijos premjeras George Papandreau įspėja, jog padėtis jo krašte gali sukelti naują finansų krizę, nes Graikijos skolos jau sudaro 13 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tai neigiamai atsilieps visai Europai ir, galimas dalykas, net išprovokuos "domino efektą", nes kitos prasiskolinusios valstybės irgi galės skolintis tik už dideles palūkanas. Premjeras ragina labiau kontroliuoti pasaulio finansų rinkas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominque'as Straussas-Kahnas siūlo ES sukurti "gaisrininkų brigadą", kuri bandytų suvaldyti keliose šalyse dirbančių finansų institucijų bankrotus, nes tai, kas daroma šiuo metu, yra neefektyvu ir brangiai kainuoja. Jo nuomone, žlungant finansų institucijai sukurti nauji antikriziniai mechanizmai pirmiausia turi pasirūpinti akcininkų nuostoliais, o tik paskui - kreditorių. Be to, valstybės, ėmusios spręsti problemą, privalo žinoti savo atsakomybės proporcijas. D.Straussas-Kahnas pabrėžia, kad "finansų priežiūros ir reguliavimo reforma, kurią šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir kuri nepaprastai svarbi ES, yra tik pusinė. Ji turi apimti visą Europoje kilusios krizės valdymą ir koncepciją". TVF vadovas mano, kad priemonės, kurių griebiamasi dabar, neleidžia efektyviai valdyti nacionalinių ir tarptautinių bankų bankrotų, padaro juos pernelyg brangius. "Mokesčių mokėtojai moka didelę kainą už krizės valdymo ir problemų sprendimo sistemą, tačiau ši sistema aiškiai negina jų interesų", - pažymėjo D.Straussas-Kahnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"