TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Rytų Vokietijos iš tiesų nebeliko

2012 03 28 11:00

Dviem iš buvusios Rytų Vokietijos kilusiems politikams užėmus aukščiausius postus Vokietijos valdžioje vėl imta svarstyti, ar tai reiškia, kad jau ir praktiškai, ne tik teoriškai nebeliko dviejų Vokietijų. 

1990 metais vargu ar kas galėjo įsivaizduoti, kad du buvusioje Rytų Vokietijoje gimę asmenys vienu metu vadovaus didžiulei ir galingai Vokietijai. Tais metais Vakarų Vokietijos politikai negailėjo kandžių replikų "diletantams iš Liaudies rūmų", t. y. tiems, kurie pirmą kartą pateko į Vokietijos demokratinės respublikos (VDR) parlamentą po 1990-ųjų kovo 18 dieną surengtų laisvų rinkimų.

Tarp tų "diletantų" buvo ir pastorius Joachimas Gauckas, atstovavęs opozicinei "Sąjungai 90", o "Demokratinio proveržio" atstovė Angela Merkel tuomet buvo paskirta spaudos sekretoriaus pavaduotoja. Po 22 metų - vaizdelis visiškai kitoks. A.Merkel ir J.Gauckas užtikrintai sėdi šalia vienas kito užimdami aukščiausius valdžios postus. Matyt, Bellevue rūmuose jie dar ne kartą vienas kitam įgnybs norėdami patikrinti, kad jiems tai neprisisapnavo ir A.Merkel neatsibus vėl sėdinti Rytų Berlyno mokslų akademijai priklausančio Fizikos ir chemijos instituto laboratorijoje, o J.Gauckas neprabus Bažnyčios tarybos posėdyje Rostoke, Evershagene.

Ar šis valstybės priešakyje atsidūręs duetas iš tiesų simbolizuoja sėkmingą Rytų Vokietijos integraciją į susivienijusią valstybę? Daug kas mano, kad taip."Stebėtinai nedaug kas pasikeitus epochai ir žlugus sistemai gyveno apimtas ilgalaikės depresijos - visi palyginti greitai atsigavo. Energija, su kuria buvo kalbama apie savo silpnumą, visuomet sukeldavo tik minčių apie nepasitikėjimą. Skundimasis, kaip ir kiekviena kita psichoterapija, suveikė kaip stabilizavimo priemonė ir net pritraukė milijardus, investuotus "solidarumo priedo" forma", - rašo Vokietijos dienraštis "Die Zeit".

Straipsnyje pabrėžiama, kad praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigoje išgalvotas Rytų Vokietijos identitetas pasirodė esąs tik gudri integracinė strategija: "Vidiniai skirtumai šalies rytuose visuomet buvo per daug stiprūs, kad būtų galima sukurti indentitetą remiantis bendros patirties pagrindu. Tačiau prekinis ženklas "VDR" puikiai suveikė kasdienėje kovoje siekiant dėmesio ir pripažinimo."J.Gaucko ir A.Merkel sėkmė galiausiai simbolizuoja net ir tai, kad Vakarai užkariavo Rytus.

Visos po 1945 metų pasaulinio pripažinimo sulaukusios Vokietijos garsenybės yra gimusios VDR. Tai ne tik dailininkai, bet ir režisieriai, aktoriai, popmuzikantai ir rašytojai, rašo "Die Zeit". Tačiau kol turtinė nelygybė tarp dviejų valstybės dalių tokia akivaizdi, integravimas nėra baigtas. Nesitikima, kad artimiausiu metu nacionalinės žiniasklaidos priemonių vadovais bus paskirti rytiečiai, nė vienas jų netaps ir Konstitucinio Teismo nariu. Rytiečiai nebus išrinkti ir į solidžiausių bendrovių direktorių tarybas.

Tačiau A.Merkel ir J.Gauckas savo pavyzdžiu parodė, kad viskas įmanoma. Abiejų šių politikų triumfas žymi rytietiško identiteto pabaigą. "Integracijos tikslas pasiektas. Bet kokiu atveju tie, kuriems dar nesukako 30 metų, yra visiškai abejingi identifikacijos formulei", užbaigia straipsnį "Die Zeit". Tačiau ne visi Vokietijoje nusiteikę taip optimistiškai. "Deutsche Welle" teigia, kad nelygybė tarp buvusių Vakarų ir Rytų Vokietijų tebeegzistuoja, o į svarbiausias pozicijas versle ir žiniasklaidoje žmonės iš Rytų neįleidžiami.

Per 22 metus nesusilygino ir ekonominė padėtis. Nedarbas rytinėje Vokietijoje siekia 12 proc., o vakarinėje dalyje jis beveik dvigubai mažesnis - 6,9 procento. Didžiulė praraja ir tarp gaunamų pajamų. Teritorijoje nuo Baltijos jūros iki Čekijos sienos gyvenančių vokiečių pajamos sudaro tik 85 proc. pajamų, kurias gauna gyvenantieji tarp Hamburgo ir Miuncheno. Rytų Vokietijos gyventojai tebesiskundžia socialiniu neteisingumu, net 42 proc. teigia tebejaučiantys, kad yra laikomi antros rūšies piliečiais, t. y. jų lygiai tiek pat, kiek ir 2005 metais, kai Vokietijos kanclere tapo A.Merkel. 

Rytinės dalies ekonomika vis dar vadinama apgailėtina, nors į ją investuota per 1,3 trln. eurų. Taip, už juos atkurta istorinė vienybė, nutiesti nauji autobanai (taip Vokietijoje vadinamos autostrados), veikia visą šalį apimantis telefonų tinklas, tačiau didžioji dalis skiriamų pinigų tebeišleidžiama socialinėms reikmėms ir įvairioms išmokoms. Galima sakyti, kad suklestėjo Leipcigas, Drezdenas, Jena ir Erfurtas, Saksonijoje atsirado aukštųjų technologijų, o Tiuringijoje - automobilių pramonės įmonių, bet sėkmės istorijos nėra tokios dažnos, kaip tikėtasi.

Net didžiausi Vokietijos koncernai neskuba steigti savo filialų rytinėje dalyje.Nė vienas iš 14 A.Merkel kabineto ministrų nėra kilęs iš Rytų Vokietijos ir nė vienai iš 30 svarbiausių Vokietijos bendrovių, kotiruojamų DAX biržoje, nevadovauja iš rytinės dalies kilęs vokietis. Visi nacionalinių laikraščių vyriausieji redaktoriai - vakariečiai, tas pats ir su nacionaliniais transliuotojais. Išimtį sudaro tik Karola Wille, 2011 metų pabaigoje tapusi Vidurio  Vokietijos transliuotojo generaline direktore. 

"Doe Zeit", "Deutsche Welle", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"