TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar saugus branduolinis pasaulis?

2012 01 20 7:00

Po Fukušimos atominės elektrinės nelaimės pasaulyje vis labiau nerimaujama dėl branduolinio saugumo. Ar valstybės imasi visų reikiamų saugumo priemonių?

Valstybės, turinčios tinkamų medžiagų atominei bombai kurti, paprastai tyli dėl branduolinio saugumo. Visuomenei toks tylėjimas asocijuojasi su spygliuota tvora aptverta teritorija ir ginkluotais sargybiniais. Tačiau patekę į tą teritoriją liudininkai gali papasakoti, kokių kartais rizikingų dalykų imasi mokslininkai ir kaip lengvai per saugumo spragas branduolinės medžiagos gali patekti į netinkamas rankas. Pirmą kartą pasaulio branduolinį saugumą atidžiai tyrę ekspertai pateikė staigmenų kupiną ataskaitą. Valstybes jie suskirstė į dvi grupes - tas, kurios turi medžiagų, iš kurių galima pagaminti atominę bombą, ir tas, kurios neturi, bet, pavyzdžiui, naudojasi branduoline energetika. Šioje grupėje atsidūrė ir Lietuva. Mūsų šalis, tarp 144 valstybių užimdama garbingą penktąją vietą, dalijasi ją su Latvija ir Rumunija.

Tačiau kur kas įdomesnės tos 32 valstybės, kurios gali pasigaminti atominius ginklus. Tarp jų pagal branduolinį saugumą pirmauja Australija. O Japonija - tik 23-ia, neaplenkusi net Kazachstano ar Pietų Afrikos Respublikos. Paskutinės vietos tenka Pakistanui ir Šiaurės Korėjai. Ekspertai nuolat įspėja, kad branduolinių medžiagų tinkamai nesaugančios valstybės gali patekti į rimtą bėdą, jeigu jas apvogtų tarptautiniai teroristai.

Naujoje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama dviem branduolinių ginklų kuro rūšims - plutoniui ir įsodrintam uranui. Pirmojoje vietoje atsidūrusi Australija turi labai mažą kiekį tokių pavojingų medžiagų ir gerai jas saugo. Tuo metu Japonija nukrito taip žemai dėl to, kad disponuoja didžiulėmis plutonio atsargomis, bet jų apsauga santykinai menka. Be to, Tolimųjų Rytų krašte nėra nepriklausomos priežiūros institucijos. Branduoliniu karu nuolat grasinantis Iranas - 30 vietoje. Grėsmę kelia ne tik jo turimas įsodrinto urano kiekis, bet ir korupcija, politinis nestabilumas, nesugebėjimas užtikrinti tinkamų branduolinės kontrolės ir apskaitos procedūrų. Beveik ketvirtis visų valstybių, galinčių pasigaminti atominį ginklą, kenčia nuo išsikerojusios korupcijos. Keletas jų tampa dar pavojingesnės ir dėl niūrių politinių prognozių ateinantiems dvejiems metams. Apskritai visas šis derinys "labai padidina riziką, kad branduolinės medžiagos gali būti pavogtos padedant korumpuotiems pareigūnams arba užtrukus politiniam chaosui".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"