TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Stačiatikių bažnyčia išklauso prezidento maldas

2014 10 08 6:00
Su patriarchu Kirilu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaiko itin glaudžius ryšius. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai kurie Vakarų diplomatai teigia, kad Rusų stačiatikių bažnyčia veikia kaip „švelnioji galia" - prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė, padedanti įtvirtinti globalius politikos siekius. Ar tikrai Bažnyčia atsiliepia į prezidento maldas?

Stačiatikių bažnyčia nėra valstybinė, tačiau po sovietmečiu patirtos priespaudos ji artimai bendradarbiavo su Kremliumi. Vadovaujant V. Putinui Bažnyčiai pavyko sugrįžti į visuomeninį gyvenimą. Patriarchas Kirilas dažnai viešumoje rodosi su Rusijos politiniais lyderiais, tokiais kaip Vladimiras Putinas, ir pasisako už svarbų Bažnyčios vaidmenį valstybės gyvenime.

Vadovaujant V. Putinui Rusų stačiatikių bažnyčia gauna paramą iš valstybės ir galingų oligarchų, artimų Kremliui. Maskvai naudinga gauti viešą Bažnyčios palaiminimą savo veiksmams pateisinti. Neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 75 proc. rusų pasitiki šalies Bažnyčia, o daugiau kaip pusė respondentų teigiamai vertina jos artimus ryšius su valstybe.

Bendra vizija

Bažnyčia per pastarąjį ketvirtį amžiaus pastatė ir atstatė apie 25 tūkst. maldos namų. Dauguma jų atsirado buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, taip pat ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, Kuboje, Šiaurės Korėjoje. Turėdama maždaug 200 mln. tikinčiųjų visame pasaulyje, Rusijos stačiatikių bažnyčia dabar yra antra pagal dydį krikščioniška konfesija po Romos katalikybės.

Stačiatikių bažnyčia ir jos vadovas patriarchas Kirilas, kuris anksčiau palygino V. Putino ilgą valdymą su „Dievo stebuklu", aktyviai populiarina Rusijos kultūrą užsienyje ir stiprina ryšius su tėvynainiais visame pasaulyje. Kai kurie ekspertai pažymi, kad Bažnyčia netiesiogiai padeda Kremliui įtvirtinti savo įtaką pasaulinėje arenoje.

Kaip rašo "Reuters", V. Putiną ir patriarchą Kirilą sieja bendra „rusiško pasaulio" vizija. Lyderius jungia bendros ideologinės vertybės ir "kryžiaus žygiai" prieš Vakarus, kuriuose jie abu įžvelgia rimtas grėsmes.

Susitinka reguliariai

Maskvos patriarchato ryšių su užsieniu departamento darbo grupė reguliariai susitinka su Rusijos užsienio reikalų ministerija. Jai vadovaujantis Sergejus Lavrovas šiuos susitikimus yra pavadinęs „aktyviu ir konstruktyviu" bendradarbiavimu.

Sovietiniais laikais aukščiausi Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkai dažnai būdavo įtarinėjami bendradarbiavimu su slaptąja KGB policija. Todėl jų nestebina klausimai apie ryšius ir su dabartine šalies valdžia, ypač su prezidentu V. Putinu.

„Žmonėms, kurie klausia, ar mūsų santykiai su valstybe šiandien yra geri, atsakau: negi norite, kad jie būtų blogi?" - sakė Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovas Vladimiras Legoida. Paklaustas, ar valstybė gali mėginti naudoti Bažnyčią savo politiniams tikslams pasiekti, jis atsako, kad tai įmanoma, bet to nereikėtų bijoti.

Derėjosi su separatistais

Rusijos stačiatikių bažnyčia yra įtakinga ne tik buvusiame sovietiniame pasaulyje, bet ir už jo ribų. Birželio mėnesį Bažnyčia dalyvavo derybose, surengtose siekiant išlaisvinti aštuonis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnus. Juos įkaitais kelias savaites laikė prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje.

„Bažnyčios buvo paprašyta įsitraukti. Kodėl ji negali padėti?" - sakė naujienų agentūrai „Reuters“ patriarcho Kirilo atstovas. Politikos ekspertų nuomone, derantis dėl ESBO belaisvių Rytų Ukrainoje Rusijos stačiatikių bažnyčia veikė kaip Maskvos “fronto organizacija”. Pasak jų, Bažnyčia suteikė Rusijos valstybei galimybę toliau neigti, kad ji tiesiogiai įsitraukusi į konfliktą. Rusijos stačiatikių bažnyčia yra populiariausia tarp Maskvos remiamų separatistų Donbase.

Vakarų diplomato teigimu, nors Rusija nekontroliuoja separatistų Rytų Ukrainoje, tačiau daro jiems įtaką. Jo manymu, Bažnyčia atsidūrė viduryje tarp dviejų konflikto šalių.

Vaidmuo Ukrainoje

Kai kurie ekspertai pastebi, kad konflikto pradžioje patriarcho Kirilo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimai apie situaciją Ukrainoje buvo stebėtinai panašūs. Kai Rusija nusiuntė savo karius į Krymą, vienas iš intervencijos pateisinimų buvo pavojus ten esančioms Maskvos patriarchatui pavaldžioms parapijoms.

Rusijos patriarchas Kirilas prižiūri Maskvos patriarchatui pavaldžią Ukrainos stačiatikių bažnyčią. Jis konkuruoja su mažesne Kijevo patriarchato bažnyčia, kuri atsiskyrė nuo Maskvos po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ukrainiečiai, kurie siekia Vakarų integracijos, palaiko Kijevo patriarchatą. Jo vadovas, patriarchas Filaretas, neseniai apkaltino V. Putiną dėl smurto ir sakė, kad jis apsėstas šėtono.

Patriarchas Kirilas, būdamas artimas Kremliui, prarado dalies Ukrainos tikinčiųjų pasitikėjimą. Jeigu nuo jo dėl besitęsiančio konflikto nusigręžtų dar daugiau stačiatikių, gali būti, kad Bažnyčios santykiai su Kremliumi kiek suprastės.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"