TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Švedija ir Suomija stos į NATO?

2007 08 07 0:00

Švedija ir Suomija prie NATO greičiausiai prisijungs po to, kai JAV bus išrinktas naujas prezidentas.

Vargu ar NATO savo gretose trokšta matyti ką nors labiau nei Švediją ir Suomiją. Abiejų šalių ginkluotė atitinka keliamus reikalavimus, o Švedijos atveju ji netgi pranoksta visus lūkesčius. Be to, šių valstybių stojimas į NATO būtų gera atsvara Rusijos užsispyrimui ir jos požiūriui į Europą.

Pirmieji priekaištai

Šaltojo karo epochos "tylenės" Suomija ir Švedija pastaruoju metu ėmė atviriau reikšti savo nuomonę. Suomius ir švedus itin papiktino rusakalbių riaušės balandį Estijoje ir šios Baltijos valstybės ambasados blokada Maskvoje. Be to, aplinką tausojantys švedai nepatenkinti Rusijos ir Vokietijos susitarimu dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu. Ramybės neduoda ir Rusijos karo laivyno stiprinimas Baltijos jūroje.

Švedija - nebe neutrali

Nauja dešiniosios pakraipos Švedijos vyriausybė norėtų užmegzti artimesnius ryšius su NATO. Užsienio reikalų ministro Carlo Bildto teigimu, Švedija jau nebėra neutrali. Valstybė ėmė glaudžiau bendradarbiauti oro erdvės apsaugos ir žvalgybos srityse su NATO nare Norvegija, nors ilgą laiką abiejų kaimynių užsienio politikos gairės apsiribodavo Suomija. Vertėtų nepamiršti ir techninės bei karinės paramos, kurią Švedija suteikė Baltijos valstybėms, 2004 metais įstojusioms į NATO. Įdomu ir tai, kad C.Bildtas ėmė labiau kritikuoti Rusijos politiką ir jos elgesį Rytų Europoje.

Suomija - Rusijos bendrininkė?

Suomijos karinės pajėgos nėra gausios. Jei šalis 2016 metais uždraus visas sausumos minas, Suomijoje neliks pagrindinio "branduolinio ginklo" ir jos ilga valstybės siena su Rusija bus mažiau apsaugota. Ne veltui prezidentė Tarja Halonen siekia palaikyti šiltus santykius su Rusija. Apie NATO T.Halonen atsiliepia šaltai, mat jai nepatinka dabartinis JAV prezidentas George'as W.Bushas.

Prezidentės pareiškimas, kad Rusija ir Estija - lygiaverčiai Suomijos draugai, sukėlė Suomijos patriotų pasipiktinimą, o griežčiau Rusijos atžvilgiu nusiteikusi šalies vyriausybė nenori gadinti santykių su T.Halonen. Suomių analitikas Risto Pentilla teigia, kad išryškėjus prieštaringam Europos Sąjungos narių požiūriui į Rusiją, Suomijos narystė NATO tapo pagrindiniu šalies gynybos darbotvarkės klausimu.

Dar neapsisprendė

Dauguma suomių nenorėtų stoti į NATO. Jų nuomone, apgalvotas bendradarbiavimas su Rusija - pagrindinis šalies saugumo garantas.

Švedus R.Pentilla pavadino Rusija nepatenkintais isterikais. Savo ruožtu Švedija teigia esanti atsargi ir neapsisprendusi dėl stojimo į NATO. Kita vertus, švedų nerimas galėtų nuslūgti, jei planuojamas dujotiekis būtų tiesiamas kitu keliu.

Prognozuojama, kad Švedija prie aljanso prisidės tik po to, kai į NATO įstos Suomija. Galima narystė NATO būtų įmanoma ir tuo atveju, jei padidėtų Rusijos keliama grėsmė.

Abiejų šalių stojimą į NATO galėtų paskatinti ir naujai išrinktas Amerikos prezidentas. Pavyzdžiui, po malonaus pokalbio su galima JAV prezidente Hillary Clinton T.Halonen tikrai pakeistų kategorišką nusistatymą NATO atžvilgiu. Kaip rodo apklausos, visuomenė mielai pritartų narystei NATO, jei valdžia aktyviau skatintų piliečius prisidėti prie aljanso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"