TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Vokietija jau atsikando antrosios Putino versijos?

2012 11 19 6:00
A.Merkel ir V.Putinas nėra geriausi draugai - tarp dviejų didelių Europos galybių tvyro šaltukas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Pastaruoju metu Rusijos ir Vokietijos santykiai pastebimai atšalę. Nors retorika autoritarinio Kremliaus režimo atžvilgiu nuolat aštrėja, Vokietijos politinis elitas vis dar lipa ant to paties grėblio ir puoselėja strateginę partnerystę su vis labiau į korupciją, autokratiją ir ekonominį atsilikimą grimztančia Rusija.

Peterburgo dialogas ir tradicijų kaita

Kalbas apie prastėjančius Vokietijos ir Rusijos santykius dar kartą paskatino neseni Peterburgo dialogo renginiai, kuriuose tradiciškai dalyvauja abiejų šalių politinis, ekonominis bei kultūrinis elitas, keičiasi nuomonėmis ir skatina bendradarbiavimą.

Tokio įtempto renginio toną uždavė vienas jo koordinatorių Andreasas Schockenhoffas, vienas valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos lyderių. Jis buvo ir vienas iš griežtos parlamentinės rezoliucijos, vienbalsiai priimtos Bundestage, kuria buvo siekiama nubrėžti artėjančio Peterburgo dialogo politines gaires, autorių. Joje gana aštriai (kaip vokiečiams) sukritikuota Rusijos prezidento Vladimiro Putino autokratinio režimo politika opozicijos ir žmogaus teisių atžvilgiu.

Nepaisant Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, kontroliuojamos liberalų deleguoto homoseksualaus ministro Guido Westerwelle's, pastangų sušvelninti rezoliucijos toną, t. y. aštrią kritiką keičiant mantromis apie strateginės partnerystės ir ekonominio bendradarbiavimo su Rusija svarbą, diplomatinio skandalo nepavyko išvengti. Rusija netruko duoti atkirčio - jos Užsienio reikalų ministerija viešai atsisakė bendrauti su ponu A.Schockenhoffu, o jį patį per Peterburgo dialogą visais įmanomais būdais ignoravo, nors jis, išsaugojęs kanclerės pasitikėjimą, kuravo pilietinės visuomenės darbo grupę.

Šie diplomatiniai apsikandžiojimai tėra tąsa šaltuko, kuris padvelkė nuo pat Angelos Merkel atėjimo į valdžią, o po abejotino V.Putino išrinkimo prezidentu trečiai kadencijai ypač sustiprėjo. Kaip teigia "Der Spiegel", A.Merkel santykiai su V.Putinu visada buvo pabrėžtinai dalykiški, nutraukta sena tradicija kaip nors netikėtai išlieti šiltus jausmus. Tai įrodo, pavyzdžiui, 1971 metų SSRS vadovo Leonido Brežnevo ir tuometinio kanclerio Willy Brandto pasiplaukiojimas Jaltos kurorte arba 2001 metų V.Putino ir kanclerio Gerhardo Schroederio pasivažinėjimas žirgų traukiamomis rogėmis po apsnigtą Maskvą.

V.Putinas irgi nespindi meile A.Merkel, kurią šių metų pradžioje pastatė į nepatogią padėtį, kai per oficialų susitikimą į kambarį įleido savo šunį puikiai žinodamas, jog A.Merkel nuo vaikystės bijo šunų.

Pasikeitimai svarbūs, bet ne revoliuciniai

Vis dėlto, ar tikrai šie diplomatiniai apsižodžiavimai reiškia kardinalų Vokietijos politikos Rusijos atžvilgių pasikeitimą? Atsakymas labiau neigiamas nei teigiamas.

Be abejo, nesibaigiančios korupcijos, žmogaus teisių pažeidinėjimo ir amoralios užsienio politikos (ypač Sirijos konflikto atžvilgiu) apraiškos itin trikdo Vokietijos politinį elitą ir visuomenę. Kaip teigia garsus amerikiečių politologas Walteris Russellas Meadas, nuo pat buvusio Vokietijos Federalinės Respublikos kanclerio Konrado Adenauerio laikų (o tai - gūdūs šaltojo karo pradžios metai) antirusiškos nuotaikos tarp Vokietijos rinkėjų nebuvo tokios populiarios kaip dabar. Tai panaudoti siekianti A.Merkel ir leido atsirasti Rusijos autoritarinį režimą griežtai vertinančiai rezoliucijai. Dera pastebėti, kad įtampa tvyro ir tarp V.Putino bei Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko, turinčio tik nominalią politinę jėgą, bet labai gerbiamo. Nenuostabu, kad Rytų Vokietijoje gyvenusio J.Gaucko, atsidavusio antikomunisto dar nuo šaltojo karo laikų, santykiai su buvusiu kagėbistu V.Putinu, dirbusiu agentu Rytų Vokietijoje, nėra labai puikūs.

Nors ir esama dalykų, sunkinančių Vokietijos ir Rusijos santykius, jie vis dar yra pakankamai geri. Kad ir rodomas nepasitenkinimas nešvaria politine V.Putino valdžia, tai nekliudo Vokietijos ir Rusijos aktyviam ekonominiam bei energetiniam bendradarbiavimui. Dėtos bergždžios viltys į buvusį prezidentą, o dabar tik ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą, kaip siekiamos modernizacijos šauklį, ne iki galo atgrasė Vokietiją nuo lipimo ant to paties grėblio, kuris istoriškai jau daugelį sykių skaudžiai trinktelėjo jai per nosį.

Dar XVI amžiuje, Rusijos valstybingumo aušroje, Didysis Ispanijos hercogas Alba perspėjo Šventosios Romos imperijos Reichstagą liautis remti Rusiją ginklais ir technologijomis, nes tai kada nors atsisuks prieš juos pačius. Istorija parodė, kad hercogas buvo teisus.

Štai šaltojo karo laikų Vokietijos "Ostpolitik", nors ir padėjo sušvelninti įtampą su Rytų Vokietija bei SSRS ar neskausmingai išspręsti energetinių resursų problemą, tuo pačiu padėjo ir sovietinei sistemai pratęsti savo egzistenciją. Kaip teigia Lilia Shevtsova ir Davidas J.Krameris, dabartinė "Ostpolitik" reinkarnacija taip pat padeda spręsti ekonomines Vokietijos problemas (ypač energetikos srityje), tačiau ir neišvengiamai remia bei įteisina autoritarinį Rusijos režimą.

Blogiausia, kad vokiečių investicijomis ir technologijomis šeriama Rusija nė per nago juodymą nepasistūmėja demokratinės modernizacijos link. Gaila, kad nenorima matyti, jog tai iš principo griauna dabartinę Vokietijos politiką Rusijos atžvilgiu, kai įsivaizduojama, kad būtent šitoks mėginimas pritraukti Rusiją arčiau Europos padės jai išsivaduoti iš autokratijos pančių.

Taigi, kaip reziumuoja Ingo Mannteuffelis, "Deutsche Welle" Rusijos ekspertas, politinis šaltukas tėra nauja Rusijos ir Vokietijos santykių norma, nes pats jų turinys nelabai keičiasi. Telieka tikėtis, kad Rusijos politinis akiplėšiškumas bus tramdomas vis didesnėmis politinėmis nuobaudomis, kurios kol kas apsiriboja tokiomis smulkmenomis kaip jau aptarta Kremliaus politiką kritikuojanti rezoliucija ar abejonėmis dėl bevizio režimo rusams įvedimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"