TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar Žemei gresia tvanas?

2012 08 29 8:28
Dėl tirpstančio ledo Arkties vandenyne temperatūra kyla greičiau nei kur kitur pasaulyje. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Arkties vandenyne šiais metais rekordiškai sumažėjo ledo. Stebėjimus atliekantys mokslininkai tvirtina, kad tai - fundamentalių klimato pokyčių pranašas.

Arktį NASA ėmė stebėti 1979 metais ir per šiuos dešimtmečius tokio rekordo dar nebuvo užfiksuota. Negana to, dėl šilto oro ledynas tirps dar kelias savaites, taigi rodikliai blogės. Dabar suledėjusios jūros plotis yra 4,1 mln. kvadratinių kilometrų. Ankstesnis didžiausio ištirpimo rekordas buvo užfiksuotas 2007 metų rugsėjo 18 dieną, tuomet suledėjusi jūra driekėsi 4,17 mln. kvadratinių kilometrų.

Arkties vandenyno ledo skydas susiformuoja per šaltas žiemas, tačiau temperatūrai kylant jis mažėja. Per pastaruosius 30 metų palydovai fiksuoja, kad kasmet atšilus orui ledo kepurė per vieną dešimtmetį sumažėja 13 procentų. Be to, ledas plonėja, o viso ledyno tūris taip pat sumažėjo. Tiesa, mokslininkai nesutaria dėl tikslaus skaičiaus, kiek ledyno ištirpo.

NASA Goddard'o kosmoso skrydžių centro mokslininkas Joey Comiso tvirtina, kad gerokai sumažėjusi ledo sluoksnio dalis, kuri tirpsta labai lėtai ir iš esmės yra amžina, lėmė tai, kad šiais metais ištirpo daugiau suledėjusios jūros. "Priešingai nei 2007 metais, šią vasarą Arktyje nebuvo labai šilta. Bet mes netenkame tankiosios ledo dalies. O jei ji visai išnyks, vasaromis ledas taps labai trapus", - sakė jis.

"Tai, kas vyko pastaruosius kelerius metus ir ką užfiksavo palydovai, rodo, kad Arkties ledo danga keičiasi iš esmės", - paliudijo ir mokslininkas Waltosas Meieris iš Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro. Kai kurie mokslininkai dar anksčiau yra įspėję, kad tirpimas pagreitės ir pirmoji Arkties vasara be ledo išauš 2015 arba 2016 metais. Jau dabar darosi aišku, kad tie, kurie juokėsi iš šių pamąstymų, yra neteisūs: ledas pasidarė toks plonas, kad vieną dieną jis neišvengiamai ištirps.

"Povandeniniais laivais surinkti duomenys rodo, kad nuo 1980 metų ledo sluoksnis sumažėjo mažiausiai 40 procentų. Jeigu atsižvelgtume dar ir į šį sumažėjimą, tai gali reikšti, jog vasarą ledo tūris siekia vos trečdalį to, koks buvo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje", - sakė Kembridžo universiteto profesorius Peteris Wadhamsas. Anot jo, tai reiškia, kad ledo danga po truputį nyks: vasarą ledas tirpsta greičiau, nes atsiradusios didžiulės vandens teritorijos sukelia audras, o šios - dideles bangas, kurios ir daužo likusį ledą, taip pagreitindamos jo tirpimą.

"Išvados yra rimtos: ištirpus ledams Žemės planetos vidutinis atspindėjimas sumažėja, taigi pasaulinio atšilimo procesas paspartėja. Be to, nustatėme, kad dėl atvirų vandenų tirpsta ir jūros dugno amžinasis įšalas, o į atmosferą išsiskiria didžiuliai kiekiai metano, galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos", - aiškino P.Wadhamsas.

Nors nuomonės ir skiriasi dėl to, kiek vasarą sumažėjo ledo, bet paskutinis pranešimas turėtų tapti rimta paspirtimi pesimistų stovyklos argumentams.

Rydingo universitete statistiniais metodais ir kompiuteriu atlikti skaičiavimai parodė, kad maždaug 5-30 proc. ledo ištirpo dėl natūralaus klimato ciklo, kuris pasikartoja kas 65-80 metų. Tokia šiltoji fazė prasidėjo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje. Tačiau visą kitą lėmė žmogaus veikla - oro tarša ir miškų kirtimas.

Ledui tirpstant, kai kurie laivai jau sutaupo laiko, plaukdami anksčiau neišplaukiamu maršrutu Šiaurės Rusijoje. Naftos, dujų ir kasybos įmonės pešasi dėl galimybių eksploatuoti Arktį, nors tam smarkiai priešinasi aplinkosaugos aktyvistai. Pavyzdžiui, organizacija "Greenpeace" protestuoja prieš Rusijos dujų giganto "Gazprom" gręžimus.

Atšilimas gali smarkiai pakenkti Arkties faunai. Jeigu Šiaurės ašigalyje ir toliau vyks permainos, įšalę metano klodai gali atsiverti, o tai paskatintų tolesnį planetos perkaitimą. Šiltesnės jūros lemtų ir spartėjantį Grenlandijos ledo šydo tirpimą, vadinasi, jūros lygis kiltų, jų druskingumas keistųsi. Visą tai paveiktų vandenyno sroves, kurios daro įtaką mūsų klimatui.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"