TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ar žydų tauta yra pramanas?

2010 06 17 0:00
Ar galimas žydų grįžimas po 2 tūkst. metų, jei net nebuvo jokio išvarymo? - tokį klausimą savo knygoje kelia prof. Sh.Sandas.
Užsienio spaudos nuotrauka

Tel Avivo universiteto istorijos profesorius Shlomo Sandas, 1946 metais gimęs Austrijoje Lenkijos žydų šeimoje, parašė knygą, kuri Vokietijoje sukėlė sensaciją.

Sh.Sando knyga "Žydų tautos pramanas - Izraelio įkūrimo mito patikrinimas" jau išversta į prancūzų, anglų ir vokiečių kalbas. Gausiuose interviu autorius teigia jokių atradimų nepadaręs, paprasčiausiai peržiūrėjęs atskirų mokslų "stalčius" ir deramai sudėliojęs medžiagą. Labiausiai istoriką nustebino tai, kad mokslinėje literatūroje jis niekur neaptiko nuorodos į žydų išvarymą iš Palestinos, kai 70 metais po Kr. buvo sugriauta Šventykla.

Oponentai sutinka, kad nėra nei rašytinių, nei archeologinių žydų išvarymo įrodymų, o į Sh.Sando argumentą, jog žydų išvarymas yra vienas pamatinių nacionalinės žydų istorijos faktų, atsako, jog jis esąs naivuolis. Mat egzodo teologija buvo sukurta krikščionių: Dievas nubaudė žydus ir atėmė iš jų žemę, kurią jiems buvo pažadėjęs ir dovanojęs.

Tarnauja "Hamas" ir antisionistams

Vokietijoje Izraelio ir žydų tema itin opi, gal todėl daugelis laikraščių rašo apie šią knygą redakcijos skiltyse. Vienas toks anoniminis straipsnis 2010 06 14 pasirodė populiariame dienraštyje "Der Tagesspiegel" pavadinimu "Judėja. Sionas. Ar vis dėlto Izraelis?" Šiame straipsnyje rašoma:

"Žydų tauta yra pramanas, žydai yra tik religinė bendruomenė, buvusių Judėjos gyventojų palikuonys yra ne dabartiniai Izraelio žydai, o veikiau palestiniečiai. Izraelio įkūrimo mitas, pagal kurį žydai praėjus 2 tūkst. metų po išvarymo grįžta į dabartinį Izraelį, yra tik fantazijos vaisius, nes romėnai žydų neišvarė. Kadangi šių teiginių autorius Sh.Sandas yra izraelietis, be to, dar ir istorikas, jo ką tik vokiečių kalba išleista knyga sukėlė sensaciją, netgi skandalą. Netrukus knyga išeis arabų kalba, galbūt "Hamas" lyderiai ją pasitelks įrodymui, kad Izraelis, kaip žydų valstybė, neturi teisės egzistuoti.

Politiniu požiūriu Sh.Sandas siekia paversti Izraelį visų jo piliečių valstybe: žydų, arabų, rusų ir ateistų. Šio tikslo siekia ir kiti Izraelio kairieji liberalai, pavyzdžiui, buvęs laikraščio "Haaretz" vyriausiasis redaktorius Hanochas Marmari, pasisakantis už Grįžimo įstatymo panaikinimą. Pagal šį įstatymą kiekvienas žydas gali "grįžti" į savo tėvynę Izraelį. Aršiausi Sh.Sando priešininkai Izraelyje, kairiųjų liberalių pažiūrų istorikai sionistai, taip pat neatsisako diskutuoti šia tema, tik priekaištauja istorikui, jog atlikdamas "paviršutiniškus istorinius tyrinėjimus" jis tarnauja antisionistinei ideologijai."

Knyga prasideda talentingai parašytomis Sh.Sando giminaičių ir bičiulių asmeninėmis istorijomis, kuriose atsispindi sudėtinga dabartinė padėtis žydų valstybėje. Ją autorius vaizduoja kaip "beribę etnokratiją", nes ši valstybė priklauso viso pasaulio žydams. Autorius atkreipia dėmesį į atsiribojimą nuo Izraelyje gyvenančių arabų, kurie sudaro penktadalį šalies gyventojų. Sh.Sando "maršrutas" baigiasi Izraelio valstybe, kurioje arabams suteikiamas visiškas lygiateisiškumas ir institucinė autonomija.

Kaip gimė pavadinimas

Ypač įdomus skyrelis apie pavadinimo 1948 metais įkurtai žydų valstybei paieškas. Atsisakyta paskutinės karalystės - Judėjos - vardo, nes tada visus piliečius, vadinasi, ir arabus, būtų reikėję vadinti "žydais." Buvo pasiūlyta vadinti Sionu - alternatyvus Jeruzalės pavadinimas, davęs vardą sionizmo judėjimui. Bet tada Sione gyvenantys arabai taip pat būtų tapę "sionistais." Tad galiausiai nuspręsta naująją valstybę vadinti Izraeliu, nors Biblijoje nuodėminga laikoma Izraelio karalystė turėjo blogą vardą.

"Der Tagesspiegel" žurnalisto nuomone, susidaro įspūdis, kad Sh.Sando polemika su žymiais žydų istorikais daug kur neturi pagrindo. Sh.Sandas tik tarp kitko pamini svarbų Europos antisemitizmo vaidmenį kaip terpę, kurioje galėjo plėtotis nacionalinė žydų istoriografija ir sionistų judėjimas. Jis cituoja Karlą Deutschą, teigusį, jog tauta yra grupė žmonių, kuriuos vienija bendra antipatija kaimynams. Bet nepastebi, jog būtent tai, kad kaimynai arabai nepritarė sionizmo projektui ir su juo kovojo, stimuliavo žydų izraelitų tautinius jausmus. Vis dėlto jis pamini, jog Palestinoje būta ir tokių sionistų, tarp jų ir valstybės įkūrėjas Davidas ben Gurionas, kurie vietos valstiečius laikė palikuonimis tų biblinių žydų, kurie tik vėliau tapo musulmonais. Tie bandymai broliautis galutinai baigėsi 1929 metais, kai Hebrone per arabų surengtas skerdynes žuvo daug žydų.

"Žydų tautos pramanas nėra išskirtinis dalykas. Sh.Sandas pamini, jog ir kitos tautos kurdavo savo protėvių istoriją bei mitologiją, kad galėtų sukurti naciją. Izraelyje pavyko sukurti identiteto konstrukciją, kurioje radosi savarankiška, aktyvi visuomenė su jai būdinga tapatybe, kuri, savaime suprantama, turi teisę egzistuoti. Be to, nors arabai Izraelyje skriaudžiami, daugelis jų taip pat norėtų priklausyti šiai pilietinei visuomenei. Vargu ar kuris nors jų savo ateitį sieja su Palestina. Ši tautinė mažuma pirmiausia reikalauja leidimų statytis būstus, darbo vietų ir geresnių galimybių įsigyti išsilavinimą, o ne "Izraelio nužydinimo", kaip bando įteigti ir propaguoja Sh.Sandas", - baigia straipsnį autorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"