TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Arčiau Europos durų

2010 11 15 0:00
Galima Turkijos narystė ES dar nėra galutinai palaidota.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija pateikė metinį Europos Sąjungos plėtros darbotvarkės vertinimą. Jame pristatyta Vakarų Balkanų valstybių, Turkijos ir Islandijos pasirengimo narystei būklė, uždaviniai ir ateities planai.

Europos Sąjungos (ES) plėtros politika - puikus pavyzdys, kaip didelius kaimynystės santykių iššūkius galime paversti galimybe kurti saugesnę ir klestinčią Europą. Lietuva buvo šių įvykių sūkuryje jau prieš šešerius metus.

Imkime Vakarų Balkanų pavyzdį. Labai tikėtina, kad apie regioną šio laikraščio puslapiuose buvo rašoma ir prieš dešimt metų. Tačiau tada kontekstas buvo visiškai kitoks. Tuo metu naujienos buvo susijusios su būtinybe spręsti karo pabėgėlių problemas ir baigti smurtinius konfliktus. Vyravo nuniokotos aplinkos vaizdai. Dabar tikimybė, kad Vakarų Balkanų tema atsidurs pirmuosiuose puslapiuose, maža - regiono naujienos dažnai vertinamos kaip nuobodžios. Taip yra dėl to, kad dažniausiai tai - geros naujienos.

Regiono valstybėse įsitvirtina taika ir stabilumas. ES suteikė joms galimybę siekti narystės, o kartu ir geresnės europietiškos ateities. Todėl šiandien ES ir Balkanų santykių darbotvarkėje - nauji ir perspektyvūs klausimai.

Kitas pavyzdys - Turkija, kurios, kaip ekonomiškai stiprios ir regione įtakingos valstybės, įtaka nuolat auga. Turkijos stojimo procesas gali padidinti tiek ES svorį sprendžiant pasaulio reikalus, tiek pačios Turkijos įtaką, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Kaukaze. Be to, Turkija imasi reikiamų demokratijos stiprinimo veiksmų, pavyzdžiui, neseniai įvykdyta konstitucinė reforma.

Dar viena kandidatė - Islandija, kuri prieš metus buvo viena iš labiausiai finansų krizės paveiktų valstybių pasaulyje. Dabar, kai Islandija ėmė vaduotis iš krizės, Europai atsivėrė nauja galimybė. Islandija pateikė prašymą tapti ES nare, pradėtos stojimo derybos. ES tai proga su labiausiai į šiaurės vakarus nutolusia Europos kaimyne spręsti energetikos, aplinkos ir jūrų klausimus Arkties ir Atlanto regione.

Plėtros procesas teikia didelių galimybių ES įgyvendinti strategijos "Europa 2020" darbotvarkę. Tačiau jos nebus įgyvendintos savaime. Kruopščiai besirengdamos narystei kandidatės privalo vykdyti esmines reformas ir pertvarką. Vakarų Balkanuose būtina toliau siekti susitaikymo, stiprinti teisėtvarką ir aktyviau kovoti su korupcija. Turkija privalo vykdyti pradėtas reformas ir normalizuoti santykius su Kipru. Sąrašą galima tęsti.

ES plėtros procesas atspindi valstybių narių įsitikinimą, kad plėtra atitinka mūsų bendrus interesus. ES narystės perspektyva šaliai kandidatei - tai neeilinė paskata vykdyti ekonomikos ir politikos reformas. Plėtra į Rytus, kai Lietuva tapo ES nare, yra dar vienas to įrodymas. Plėtros procesas - vienas iš būdų spręsti daugelį piliečiams kylančių klausimų, pavyzdžiui, organizuoto nusikalstamumo, sukčiavimo ir korupcijos prevencijos arba ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"