TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Argentinos prezidentė prabilo apie sąmokslą ją nužudyti

2014 10 01 10:30
C. Kirchner Reuters/Scanpix nuotrauka

Argentinos prezidentė Cristina Kirchner antradienį savo emocingoje kalboje pareiškė, kad vidaus ir Jungtinių Valstijų interesai spaudžia atsistatydinti jos vyriausybę ir galbūt netgi nužudyti ją pačią.

Šalies verslo interesai „mėgina sužlugdyti mano vyriausybę su tarptautine (JAV) pagalba“, sakė ji.

C.Kirchner pabrėžė, kad per neseniai surengtą vizitą pas argentinietį popiežių Pranciškų, kurio pagalbą ji siekė užsitikrinti užsitęsusiame Argentinos ginče dėl skolų grąžinimo tarptautiniams kreditoriams, policija perspėjo dėl numanomų sąmokslų, kuriuos galbūt prieš ją rezga džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS arba ISIS) aktyvistai.

„Taigi jeigu man kažkas nutiks, žiūrėkite ne į Artimuosius Rytus, o į šiaurę“ – į Jungtines Valstijas, C.Kirchner sakė kalbėdama Vyriausybė rūmuose.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV ambasada Buenos Airėse perspėjo savo piliečius būti itin atsargiems, lankantis Argentinoje, įskaudinta C.Kirchner pareiškė, „kad kai pamatai, kas sklinda iš diplomatinių biurų, jie geriau neitų čia ir nemėgintų prastūminėti neįtikėtinų istorijų, jog ISIS mėgina mane susekti, kad nužudytų“.

Prezidentė sakė, kad vietos sojų augintojus, nepatenkintus supirkimo kainomis, kitus eksportuotojus ir automobilių pramonės bendrovių vadovus vienija lūkesčiai, jog pesas bus devalvuotas, nes tai būtų naudinga jų verslui. Peso kursas pastaruoju metu sparčiai smuko dėl neseniai konstatuoto C.Kirchner vyriausybės pasirinktinio nemokumo.

„Eksportuotojai, kurie prarado pinigus, laiko Argentiną replėse ... kaip ir automobilių bendrovių vadovai, kurie sako vartotojams neturintys inventoriaus, nors iš tikrųjų turi ... Jie visi laukia devalvacijos“, – aiškino ji.

Argentina išėjo iš recesijos, o antrąjį ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc., trečiadienį paskelbė nacionalinis statistikos institutas INDEC. Ši žinia buvo viena iš nedaugelio gerų naujienų po naujo valstybės bankroto.

Tačiau dėl infliacijos, kuri šiais metais tikriausiai viršys 30 proc., ir smunkančio peso kurso trečioji didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika tebėra įstrigusi lėtos ekonomikos fazėje, lyginant su 2003–2011 metų laikotarpiu, kai vidutinis metinis bendrasis vidaus produktas augo 7,8 procento.

Argentina vis dar nėra atsigavusi po 2001 metų valstybės bankroto, kai šalies skolos siekė beveik 100 mlrd. dolerių, o du rizikos draudimo fondai, kuriuos Buenos Airės laiko „grobuoniškais“, tebekovoja JAV teismuose, kad šalis sumokėtų už jų pusvelčiui supirktas obligacijas visą vertę.

JAV federalinis teisėjas Thomas Griesa nurodė Argentinai, kad ji negali vykdyti įsipareigojimų su skolų restruktūrizavimo planus sutikusiems obligacijų valdytojais, kol neatsiskaitė su dviem atkakliaisiais fondais, reikalaujančiais jiems sumokėti iš viso 1,3 mlrd. dolerių (3,54 mlrd. litų).

Th.Griesa pirmadienį nutarė, kad Argentina parodė nepagarbą teismui, kai priėmė įstatymą, leidžiantį vyriausybei atsiskaityti su kreditoriais Buenos Airėse arba Paryžiuje, apeinant Niujorko teisėjo sprendimą įšaldyti bankų sąskaitas, per kurias iki šiol būdavo vykdomi su Buenos Airių skolomis susiję mokėjimai.

Argentina tebėra atribota nuo tarptautinių finansų rinkų po valstybės bankroto 2001 metais.

Daugiau negu 92 proc. kreditorių 2005 ir 2010 metais sutiko nubraukti iki 70 proc. Argentinos obligacijų vertės, kad į keblią padėtį patekusi šalis galėtų pradėti grąžinti bent dalį skolų.

Tačiau du rizikos draudimo fondai – JAV milijardieriaus Paulo Singerio valdomas „NML Capital“ ir Jungtinėse Valstijose įsikūręs „Aurelius Capital Management“ – kurie po Argentinos bankroto 2001 metais itin pigiai supirko tos šalies obligacijas, nesutinka su skolų nurašymu ir kreipėsi į teismą.

Dėl tokios strategijos, jeigu ji pasiteisintų, šie investuotojai gautų iki 1 600 proc. pelną.

Negalėdama atsiskaityti su skolų restruktūrizacijos plano dalyviais, Argentina praleido liepos 30-osios terminą, iki kurio turėjo sumokėti 539 mln. dolerių palūkanų, todėl buvo pripažinta iš dalies nemokia.

Buenos Airės šiuo metu stengiasi įtikinti Jungtines Tautas (JT) priimti konvenciją, kuri neleistų obligacijų valdytojų mažumai žlugdyti į sunkią padėtį patekusios šalies skolų restruktūrizacijos.

Rezoliucija dėl ketinimų pradėti derybas šioje srityje buvo priimta JT Generalinės Asamblėjos anksčiau šį mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"