TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Arklys paskui vežimą, arba grėsmė eurui

2010 02 26 0:00
G.Sorosas mano, kad visa Europos Sąjunga buvo kuriama kinkant arklį paskui vežimą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Žymus finansininkas George'as Sorosas būgštauja, kad eurui gresia didesnė krizė nei Graikijai.

Otmaras Issingas, laikomas vienu euro tėvų, teisingai nurodo principą, kuriuo remiantis buvo sukurti bendri pinigai. Jis konstatuoja, kad euras turėjo būti monetarinė, o ne politinė sąjunga. Euro zonos šalys įsteigė bendrą centrinį banką, bet neleido, kad viena bendra institucija apmokestintų jų piliečius. Šis principas įtvirtintas Mastrichto sutartyje ir Vokietijos Konstitucinis Teismas jo griežtai laikosi. Euras buvo unikali ir neįprasta konstrukcija, kurios gyvybingumas dabar bus patikrintas.

Akivaizdu, kad konstrukcija ydinga. Visavertei valiutai būtinas ir centrinis bankas, ir valstybės iždas. Pastarasis reikalingas ne tam, kad piliečiai būtų apdedami kasdieniais mokesčiais, bet jo reikia atėjus krizės metui. Kai finansų sistemai iškyla pavojus sugriūti, centrinis bankas gali suteikti likvidumą, bet tik valstybės iždas gali spręsti mokumo problemas. Tai visiems žinomas dalykas, turėjęs būti aiškus kiekvienam, kuris tik dalyvavo kuriant eurą. Ir O.Issingas pripažįsta buvęs vienas tų, kurie manė, kad "įvesti bendrus pinigus neįsteigus politinės sąjungos tolygu kinkyti arklį paskui vežimą".

Būtent taip aukštyn kojom buvo kuriama Europos Sąjunga: nustatant ribotus, bet politiškai pasiekiamus tikslus ir tvarkaraščius labai gerai žinant, kad jie bus nepakankami ir reikalaus tolesnių žingsnių. Tačiau dėl įvairių priežasčių procesas pamažėle įstrigo. ES yra įšalusi dabartiniame savo pavidale.

Kriterijai buvo pamiršti

Tas pats pasakytina apie eurą. 2008 metų krizė apnuogino jo konstrukcijos ydą, kai paaiškėjo, kad narės, neatsižvelgdamos viena į kitą, turėjo gelbėti savo bankų sistemas. Graikijos skolos krizė privedė padėtį prie kulminacijos. Jei šalys narės nesugebės imtis priemonių problemai išspręsti, euras gali patirti krachą.

Įsivedant eurą buvo sutarta, kad šalys laikysis Mastrichto sutartyje numatytų kriterijų. Tačiau ankstesnės Graikijos vyriausybės visiškai jų nepaisė. George'o Papandreou vyriausybė, pernai spalį gavusi mandatą tvarkytis, atskleidė, kad 2009 metais šalies biudžeto deficitas buvo 12,7 proc. - tai šokiravo Europą ir rinkas.

Europos vadovai sudarė planą, pagal kurį deficitas palengva būtų mažinamas, pirmaisiais metais - 4 proc., bet tai neįtikino rinkų. Graikijos valstybinių obligacijų pelningumas svyruoja ties 3 proc., ir tai trukdo Graikijai pasinaudoti narystės euro zonoje teikiamomis galimybėmis. Jei tai tęsis ir toliau, kyla realus pavojus, kad Graikija neišsikapanos iš nemalonios padėties, kad ir ką darytų. Tolesnis išlaidų karpymas dar labiau slopins ekonominį aktyvumą ir Graikija neapsieis be išorinės pagalbos.

Mechanizmo nėra

Suprasdami problemą ES finansų ministrai per pastarąjį savo susitikimą pirmą kartą įsipareigojo ginti "visos euro zonos finansinį stabilumą". Bet jie dar nerado mechanizmo, kaip tai padaryti, nes esama institucinė sąranga to nenumato, nors Lisabonos sutartis ir suteikia teisinę bazę. Pati veiksmingiausia išeitis būtų bendrai išleisti garantuotas euroobligacijas, kurios užgesintų, tarkim, 75 proc. skolos, kai tik Graikija pasieks numatytus tikslus, o likusią dalį pagal išgales padengtų patys Atėnai. Tai labai sumažintų finansavimo išlaidas ir būtų maždaug tas pats, kas Tarptautinio valiutos fondo paskola griežtomis sąlygomis.

Tačiau šiuo metu politiškai tai neįmanoma, nes Vokietija griežtai atsisako tapti pinigų maišu išlaidaujantiems partneriams. Todėl reikia ieškoti laikinų priemonių.

G.Papandreou vyriausybė pasiryžusi ištaisyti pirmtakų klaidas ir turi visuomenės palaikymą. Graikijoje vyko masiniai protestai, bet didžiausio pasipriešinimo sulaukta iš valdančiosios partijos senosios gvardijos. Vis dėlto žmonės pasirengę kęsti griežtą taupymą, jei tik bus padaryta pažanga šalinant piktnaudžiavimą. O jo apstu, tad pažangai yra kur pasireikšti.

Gal Graikijai ir pakaktų laikinų priemonių, bet jos neapima Ispanijos, Italijos, Portugalijos ir Airijos. Visos kartu šios šalys užima pernelyg didelę teritoriją. Jei Graikija išgyvens, euro ateitis vis tiek liks neaiški. Net jei dabartinė krizė bus įveikta, kaip bus su kita? Akivaizdu, kad reikia kibesnės stebėsenos ir tarptautinės paramos tam tikromis sąlygomis. Pageidautina, kad veiktų gerai organizuota euroobligacijų rinka. Tik neaišku, ar užteks politinės valios visa tai įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"